versija spausdinimui
(1)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog jie dėl didėjančio infliacijos spaudimo nusprendė sumažinti savo aktyvų pirkimo mėnesines apimtis, o pati programa gali būti nutraukta jau per trečią ketvirtį.
„Rusijos invazija į Ukrainą Europai yra takoskyra. Valdančioji taryba pasisako visapusišką Ukrainos žmonių palaikymą. Valdančioji taryba užtikrins sklandžias likvidumo sąlygas ir įgyvendins Europos Sąjungos bei Europos valstybių vyriausybių priimtas sankcijas. Ji imsis visų veiksmų, reikalingų, kad užtikrintų finansinį stabilumą ir įgyvendintų ECB suteiktą įgaliojimą siekti kainų stabilumo“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Remdamasi atnaujintu vertinimu ir atsižvelgdama į neapibrėžtą aplinką, Valdančioji taryba šiandien peržiūrėjo ateinančių mėnesių Aktyvų pirkimo programos (TPP) pirkimo grafiką. Mėnesio grynieji pirkimai pagal TPP sieks 40 mlrd. eurų balandį, 30 mlrd. eurų gegužę ir 20 mlrd. eurų birželį. Trečiojo ketvirčio grynųjų pirkimų kalibravimas priklausys nuo duomenų ir atspindės besikeičiantį perspektyvos vertinimą.
„Jei gaunami duomenys patvirtins lūkesčius, kad vidutinės trukmės infliacijos perspektyva nesusilpnės net ir pasibaigus mūsų gryniesiems turto pirkimams, Valdančioji taryba trečiąjį ketvirtį užbaigs grynuosius pirkimus pagal TPP. Jei pasikeis vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos ir finansavimo sąlygos taps nesuderinamos su tolesne pažanga siekiant dviejų procentų tikslo, esame pasirengę peržiūrėti grynojo turto pirkimo grafiką pagal dydį ir (arba) trukmę“ - skelbia ECB.
Priminsime, kad po vasario trečią dieną įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio skelbta, jog 2022 metų antrąjį ketvirtį grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o trečiąjį ketvirtį – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Nuo spalio mėnesio grynuosius turto pirkimus pagal TPP Valdančioji taryba planavo vykdyti už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį.
Pabrėžiama, kad Valdančioji taryba taip pat ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines įmokas iš vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas baigiasi pagal TPP, ilgesnį laikotarpį po tos dienos, kai ji pradeda didinti pagrindines ECB palūkanų normas ir bet kuriuo atveju tol, kol būtinos palankioms likvidumo sąlygoms ir pakankamam piniginiam aktyvumui palaikyti.
2022 metų pirmąjį ketvirtį grynuosius turto pirkimus pagal Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) Valdančioji taryba vykdo lėčiau negu praėjusį ketvirtį. Pagal SPPP vykdomus grynuosius turto pirkimus ji nutrauks 2022 metų kovo pabaigoje.
Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Valdančioji taryba ketina reinvestuoti bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
„Pandemija parodė, kad, susidarius įtemptai padėčiai, turto pirkimo programos sąlygų ir vykdymo lankstumas padėjo pašalinti pinigų politikos perdavimui kylančias kliūtis, o Valdančiosios tarybos pastangos siekiant savo tikslo tapo veiksmingesnės. Esant įtemptai padėčiai, kiek numatyta pagal Valdančiosios tarybos įgaliojimus, pinigų politika ir toliau bus vykdoma lanksčiai, kai tik pinigų politikos perdavimui kylančios kliūtys trukdys pasiekti kainų stabilumo tikslą. Ypač jei dėl pandemijos vėl padidėtų rinkos susiskaidymas, su SPPP susijusį reinvestavimą galima bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų. Tai galėtų apimti Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimą viršijant išperkamų obligacijų sumas, kad toje jurisdikcijoje nesustotų pirkimai, nes tai sutrikdytų pinigų politikos poveikio perdavimą Graikijos ekonomikai, pastarajai vis dar atsigaunant nuo pandemijos padarinių. Tačiau, jei prireiktų atsverti neigiamą su pandemija susijusį poveikį, grynuosius turto pirkimus pagal SPPP būtų galima atnaujinti“ - skelbia euro zonos Centrinis bankas.
Tuo tarpu ECB pagrindinės palūkanų normos, kaip ir buvo laukta, vėl nepakito. Bazinė ir toliau sudarys apvalų nulį, ribinio skolinimosi - 0,25 procento, o štai už Centriniame banke laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,5 procento palūkanų norma.
„Bet kokie ECB pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi palaipsniui. ECB pagrindinių palūkanų normų raidą ir toliau lems Valdančiosios tarybos ateities gairės ir jos strateginis įsipareigojimas vidutiniu laikotarpiu stabilizuoti infliaciją ties 2 procentų lygiu. Atitinkamai, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis tol, kol ji neįsitikins, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė 2 procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties 2 procentų lygiu“ - rašoma ECB pranešime.
Valdančioji taryba toliau stebės bankų finansavimosi sąlygas ir užtikrins, kad, suėjus trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) terminui, nebūtų trikdomas sklandus pinigų politikos perdavimas. Be to, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kaip prie jos pinigų politikos pozicijos prisideda tikslinės skolinimo operacijos. Kaip jau buvo skelbta, numatoma, kad specialios TITRO III sąlygos nustos būti taikomos šių metų birželio mėnesį. Valdančioji taryba taip pat įvertins, ar tinkamai suderinta dvipakopė atlyginimo už laikomas atsargas sistema, kad, didėjant likvidumo pertekliui, neigiamų palūkanų normų politika neribotų bankų tarpininkavimo veiklos.
„Atsižvelgdama į didelį vyraujantį neapibrėžtumą, kilusį dėl Rusijos invazijos į Ukrainą bei į neigiamo poveikio išplitimo regione riziką, kuri turėtų neigiamos įtakos euro zonos finansų rinkoms, Valdančioji taryba nusprendė pratęsti centriniams bankams skirtos Eurosistemos atpirkimo sandorių priemonės (EUREP) taikymą iki 2023 metų sausio 15 dienos. EUREP ir toliau papildys įprastus likvidumo eurais didinimo sandorius su ne euro zonos centriniais bankais. Kartu jie sudarys visapusišką likvidumo užtikrinimo priemonių rinkinį, kuriuo būtų tenkinamas galimas likvidumo eurais poreikis tuo atveju, jei sutriktų rinkos veikimas už euro zonos ribų ir tai galėtų neigiamai paveikti sklandų ECB pinigų politikos perdavimą. Ne euro zonos centrinių bankų prašymus dėl likvidumo euru palaikymo linijų Valdančioji taryba vertins kiekvienu konkrečiu atveju atskirai“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 procentų lygiu.
„Rusijos invazija į Ukrainą Europai yra takoskyra. Valdančioji taryba pasisako visapusišką Ukrainos žmonių palaikymą. Valdančioji taryba užtikrins sklandžias likvidumo sąlygas ir įgyvendins Europos Sąjungos bei Europos valstybių vyriausybių priimtas sankcijas. Ji imsis visų veiksmų, reikalingų, kad užtikrintų finansinį stabilumą ir įgyvendintų ECB suteiktą įgaliojimą siekti kainų stabilumo“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Remdamasi atnaujintu vertinimu ir atsižvelgdama į neapibrėžtą aplinką, Valdančioji taryba šiandien peržiūrėjo ateinančių mėnesių Aktyvų pirkimo programos (TPP) pirkimo grafiką. Mėnesio grynieji pirkimai pagal TPP sieks 40 mlrd. eurų balandį, 30 mlrd. eurų gegužę ir 20 mlrd. eurų birželį. Trečiojo ketvirčio grynųjų pirkimų kalibravimas priklausys nuo duomenų ir atspindės besikeičiantį perspektyvos vertinimą.
„Jei gaunami duomenys patvirtins lūkesčius, kad vidutinės trukmės infliacijos perspektyva nesusilpnės net ir pasibaigus mūsų gryniesiems turto pirkimams, Valdančioji taryba trečiąjį ketvirtį užbaigs grynuosius pirkimus pagal TPP. Jei pasikeis vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos ir finansavimo sąlygos taps nesuderinamos su tolesne pažanga siekiant dviejų procentų tikslo, esame pasirengę peržiūrėti grynojo turto pirkimo grafiką pagal dydį ir (arba) trukmę“ - skelbia ECB.
Priminsime, kad po vasario trečią dieną įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio skelbta, jog 2022 metų antrąjį ketvirtį grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o trečiąjį ketvirtį – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Nuo spalio mėnesio grynuosius turto pirkimus pagal TPP Valdančioji taryba planavo vykdyti už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį.
Pabrėžiama, kad Valdančioji taryba taip pat ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines įmokas iš vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas baigiasi pagal TPP, ilgesnį laikotarpį po tos dienos, kai ji pradeda didinti pagrindines ECB palūkanų normas ir bet kuriuo atveju tol, kol būtinos palankioms likvidumo sąlygoms ir pakankamam piniginiam aktyvumui palaikyti.
2022 metų pirmąjį ketvirtį grynuosius turto pirkimus pagal Specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) Valdančioji taryba vykdo lėčiau negu praėjusį ketvirtį. Pagal SPPP vykdomus grynuosius turto pirkimus ji nutrauks 2022 metų kovo pabaigoje.
Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Valdančioji taryba ketina reinvestuoti bent iki 2024 metų pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
„Pandemija parodė, kad, susidarius įtemptai padėčiai, turto pirkimo programos sąlygų ir vykdymo lankstumas padėjo pašalinti pinigų politikos perdavimui kylančias kliūtis, o Valdančiosios tarybos pastangos siekiant savo tikslo tapo veiksmingesnės. Esant įtemptai padėčiai, kiek numatyta pagal Valdančiosios tarybos įgaliojimus, pinigų politika ir toliau bus vykdoma lanksčiai, kai tik pinigų politikos perdavimui kylančios kliūtys trukdys pasiekti kainų stabilumo tikslą. Ypač jei dėl pandemijos vėl padidėtų rinkos susiskaidymas, su SPPP susijusį reinvestavimą galima bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų. Tai galėtų apimti Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimą viršijant išperkamų obligacijų sumas, kad toje jurisdikcijoje nesustotų pirkimai, nes tai sutrikdytų pinigų politikos poveikio perdavimą Graikijos ekonomikai, pastarajai vis dar atsigaunant nuo pandemijos padarinių. Tačiau, jei prireiktų atsverti neigiamą su pandemija susijusį poveikį, grynuosius turto pirkimus pagal SPPP būtų galima atnaujinti“ - skelbia euro zonos Centrinis bankas.
Tuo tarpu ECB pagrindinės palūkanų normos, kaip ir buvo laukta, vėl nepakito. Bazinė ir toliau sudarys apvalų nulį, ribinio skolinimosi - 0,25 procento, o štai už Centriniame banke laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,5 procento palūkanų norma.
„Bet kokie ECB pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi palaipsniui. ECB pagrindinių palūkanų normų raidą ir toliau lems Valdančiosios tarybos ateities gairės ir jos strateginis įsipareigojimas vidutiniu laikotarpiu stabilizuoti infliaciją ties 2 procentų lygiu. Atitinkamai, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis tol, kol ji neįsitikins, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė 2 procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties 2 procentų lygiu“ - rašoma ECB pranešime.
Valdančioji taryba toliau stebės bankų finansavimosi sąlygas ir užtikrins, kad, suėjus trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) terminui, nebūtų trikdomas sklandus pinigų politikos perdavimas. Be to, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kaip prie jos pinigų politikos pozicijos prisideda tikslinės skolinimo operacijos. Kaip jau buvo skelbta, numatoma, kad specialios TITRO III sąlygos nustos būti taikomos šių metų birželio mėnesį. Valdančioji taryba taip pat įvertins, ar tinkamai suderinta dvipakopė atlyginimo už laikomas atsargas sistema, kad, didėjant likvidumo pertekliui, neigiamų palūkanų normų politika neribotų bankų tarpininkavimo veiklos.
„Atsižvelgdama į didelį vyraujantį neapibrėžtumą, kilusį dėl Rusijos invazijos į Ukrainą bei į neigiamo poveikio išplitimo regione riziką, kuri turėtų neigiamos įtakos euro zonos finansų rinkoms, Valdančioji taryba nusprendė pratęsti centriniams bankams skirtos Eurosistemos atpirkimo sandorių priemonės (EUREP) taikymą iki 2023 metų sausio 15 dienos. EUREP ir toliau papildys įprastus likvidumo eurais didinimo sandorius su ne euro zonos centriniais bankais. Kartu jie sudarys visapusišką likvidumo užtikrinimo priemonių rinkinį, kuriuo būtų tenkinamas galimas likvidumo eurais poreikis tuo atveju, jei sutriktų rinkos veikimas už euro zonos ribų ir tai galėtų neigiamai paveikti sklandų ECB pinigų politikos perdavimą. Ne euro zonos centrinių bankų prašymus dėl likvidumo euru palaikymo linijų Valdančioji taryba vertins kiekvienu konkrečiu atveju atskirai“ - skelbia Europos Centrinis bankas.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 procentų lygiu.