versija spausdinimui
(1)
Ukrainos ir Rusijos atstovų derybų fiasko ir vėl išaugęs nerimas dėl infliacijos po naujausių duomenų paskelbimo paskatino investuotojus pardavinėti akcijas. Tačiau situacija sesijos pabaigoje buvo šiek tiek geresnė nei jos atidarymo metu: Dow Jones 33174.07 (-0.34%), S&P500 4259.52 (-0.43%), Nasdaq 13129.96 (-0.95%).
Tarp ketvirtadienio makroekonominių duomenų pirmiausia buvo atsižvelgiama į infliacijos ir naujų bedarbių prašymų skaičių. Pirmuoju atveju vasario mėnesio duomenys visiškai atitiko prognozes. Tuo tarp naujų bedarbių prieaugis buvo neigiama staigmena.
Abi ataskaitos gerokai padidino tikimybę, kad kitą savaitę įvyksiančiame JAV pinigų politikos institucijos narių susitikime sulauksime pirmojo palūkanų normos padidinimo. Juolab kad jau pasirodė komentarų, jog vasario mėnesio vartotojų kainų indekso rodmenys tėra įžanga į daug prastesnius kovo mėnesio duomenis.
Pasak ekspertų, FED rankos tikrai surištos ir jis galėjo „pramiegoti“ palankų momentą pradėti palūkanų normų kėlimo ciklą. Jo įtaka Ukrainos konflikto „sprendimui“ yra lygi nuliui, o dabar Federalinis rezervų bankas į savo sprendimus turi įtraukti papildomą neapibrėžtumo veiksnį, susijusį su geopolitika ir brangstančiomis žaliavomis. Pastaruoju atveju iki Rusijos invazijos į Ukrainą buvo tikimasi jų kainų stabilizavimosi ir mažėjimo per metus, o tai turėjo apriboti infliacinį spaudimą.
Auksas brango ir po trečiadienio korekcijos panaikino dalinius praradimus. Didėjo ir iždo vertybinių popierių pajamingumas, o 10 metų trukmės pirmą kartą nuo vasario 25 dienos peržengė 2 procentų ribą.
Tarp didžiųjų kompanijų ketvirtadienio sesijos herojė tapo Amazon. Didžiausio pasaulyje internetinio mažmeninės prekybos tinklo akcijų kaina kartais augo daugiau nei 6 procentais po naujienų apie akcijų padalijimą santykiu 1:20 ir 10 milijardų dolerių nuosavų akcijų supirkimo programą.
Savo ruožtu Goldman Sachs pranešimas apie pasitraukimą iš Rusijos buvo palydėtas akcijų kainos kritimu 1,11 procento. Tai pirmasis iš Volstryto finansų gigantų, kuris žengė tokį žingsnį.
Tarp ketvirtadienio makroekonominių duomenų pirmiausia buvo atsižvelgiama į infliacijos ir naujų bedarbių prašymų skaičių. Pirmuoju atveju vasario mėnesio duomenys visiškai atitiko prognozes. Tuo tarp naujų bedarbių prieaugis buvo neigiama staigmena.
Abi ataskaitos gerokai padidino tikimybę, kad kitą savaitę įvyksiančiame JAV pinigų politikos institucijos narių susitikime sulauksime pirmojo palūkanų normos padidinimo. Juolab kad jau pasirodė komentarų, jog vasario mėnesio vartotojų kainų indekso rodmenys tėra įžanga į daug prastesnius kovo mėnesio duomenis.
Pasak ekspertų, FED rankos tikrai surištos ir jis galėjo „pramiegoti“ palankų momentą pradėti palūkanų normų kėlimo ciklą. Jo įtaka Ukrainos konflikto „sprendimui“ yra lygi nuliui, o dabar Federalinis rezervų bankas į savo sprendimus turi įtraukti papildomą neapibrėžtumo veiksnį, susijusį su geopolitika ir brangstančiomis žaliavomis. Pastaruoju atveju iki Rusijos invazijos į Ukrainą buvo tikimasi jų kainų stabilizavimosi ir mažėjimo per metus, o tai turėjo apriboti infliacinį spaudimą.
Auksas brango ir po trečiadienio korekcijos panaikino dalinius praradimus. Didėjo ir iždo vertybinių popierių pajamingumas, o 10 metų trukmės pirmą kartą nuo vasario 25 dienos peržengė 2 procentų ribą.
Tarp didžiųjų kompanijų ketvirtadienio sesijos herojė tapo Amazon. Didžiausio pasaulyje internetinio mažmeninės prekybos tinklo akcijų kaina kartais augo daugiau nei 6 procentais po naujienų apie akcijų padalijimą santykiu 1:20 ir 10 milijardų dolerių nuosavų akcijų supirkimo programą.
Savo ruožtu Goldman Sachs pranešimas apie pasitraukimą iš Rusijos buvo palydėtas akcijų kainos kritimu 1,11 procento. Tai pirmasis iš Volstryto finansų gigantų, kuris žengė tokį žingsnį.