versija spausdinimui
(0)
Pirmą kartą nuo 2020 metų Norvegijos valstybinis investicinis fondas, kuris yra didžiausias tokio tipo pasaulyje, praėjusį ketvirtį baigė fiksuodamas neigiamą grąžą.
Norvegijos 1,3 trilijono dolerių vertės nepriklausomas turto fondas pirmąjį ketvirtį prarado 74 milijardus dolerių po Rusijos invazijos į Ukrainą, Šanchajaus blokados ir augančios infliacijos rinkose. Tad neigiama grąža dėl akcijų ir obligacijų išpardavimo per pirmą šių metų ketvirtį siekė 4,9 procento.
„Pirmasis ketvirtis pasižymėjo geopolitiniais neramumais, kurie paveikė ir rinkas. Tiek akcijų, tiek fiksuotų pajamų grąža buvo neigiama, o nelistinguojamų objektų – teigiama“ – rašo fondą valdančios Norges Bank Investment Management viceprezidentas Trond Grande.
Nuostolis iš akcijų siekė 5,2 procento, o iš fiksuotų pajamų (obligacijų) investicijų - 4,8 procento. Biržoje nelistinguojamų nekilnojamojo turto objektų grąža per ketvirtį buvo teigiama ir siekė 4,1 procento.
Iš viso kovo pabaigoje 70,9 procento Norvegijos fondo aktyvų buvo investuotas į akcijas, 26,3 procento buvo fiksuotų pajamų priemonėse, 2,7 procento - nelistinguojamuose nekilnojamuose turtuose, o 0,1 procento į sąrašą neįtrauktoje atsinaujinančios energijos infrastruktūroje.
Šiuo metu fondas yra tris kartus didesnis už Norvegijos ekonomiką ir valdo aštuonis kartus daugiau nei Norvegijos vyriausybė planuoja išleisti 2022 metais.
Fondas prisijungė prie Vakarų sankcijų, įvestų Rusijai po invazijos į Ukrainą, o vasario 27 dieną iš savo portfelio pašalino rusiškus aktyvus. Kovo 3 dieną pateiktais skaičiavimais, fondo nuostoliai dėl Rusijos aktyvų gali siekti beveik 2,8 mlrd. dolerių.
Norvegijos 1,3 trilijono dolerių vertės nepriklausomas turto fondas pirmąjį ketvirtį prarado 74 milijardus dolerių po Rusijos invazijos į Ukrainą, Šanchajaus blokados ir augančios infliacijos rinkose. Tad neigiama grąža dėl akcijų ir obligacijų išpardavimo per pirmą šių metų ketvirtį siekė 4,9 procento.
„Pirmasis ketvirtis pasižymėjo geopolitiniais neramumais, kurie paveikė ir rinkas. Tiek akcijų, tiek fiksuotų pajamų grąža buvo neigiama, o nelistinguojamų objektų – teigiama“ – rašo fondą valdančios Norges Bank Investment Management viceprezidentas Trond Grande.
Nuostolis iš akcijų siekė 5,2 procento, o iš fiksuotų pajamų (obligacijų) investicijų - 4,8 procento. Biržoje nelistinguojamų nekilnojamojo turto objektų grąža per ketvirtį buvo teigiama ir siekė 4,1 procento.
Iš viso kovo pabaigoje 70,9 procento Norvegijos fondo aktyvų buvo investuotas į akcijas, 26,3 procento buvo fiksuotų pajamų priemonėse, 2,7 procento - nelistinguojamuose nekilnojamuose turtuose, o 0,1 procento į sąrašą neįtrauktoje atsinaujinančios energijos infrastruktūroje.
Šiuo metu fondas yra tris kartus didesnis už Norvegijos ekonomiką ir valdo aštuonis kartus daugiau nei Norvegijos vyriausybė planuoja išleisti 2022 metais.
Fondas prisijungė prie Vakarų sankcijų, įvestų Rusijai po invazijos į Ukrainą, o vasario 27 dieną iš savo portfelio pašalino rusiškus aktyvus. Kovo 3 dieną pateiktais skaičiavimais, fondo nuostoliai dėl Rusijos aktyvų gali siekti beveik 2,8 mlrd. dolerių.