
Planuose, be kita ko, yra 10 mlrd. eurų skirti dujų infrastruktūrai ir 2 mlrd. eurų su nafta susijusiai infrastruktūrai. Likusi pinigų dalis bus skirta investicijoms į vadinamąją švarią energiją, paskelbė Europos Komisijos vadovė. Iš 300 mlrd. eurų investicijų apie 72 milijardus eurų – dotacijos ir 225 milijardai eurų – paskolos.
Ursula von der Leyen atkreipė dėmesį, kad ES institucijos taip pat siūlys iki 2030 metų padidinti teisiškai privalomus atsinaujinančios energijos šaltinių ir jų taupymo tikslus.
„Putino karas sutrikdo pasaulio energijos rinką. Tai rodo, kiek esame priklausomi nuo importuojamo iškastinio kuro. Dabar turime kuo greičiau sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro” - sakoma Europos Komisijos pirmininkės trečiadienį išplatintame pranešime.
Ji pridūrė, kad atsakymas yra naujas Komisijos planas - REPowerEU.
„Mes galime pakeisti Rusijos iškastinį kurą dirbdami trimis lygmenimis: paklausos pusėje taupydami energiją, pasiūloje diversifikuodami energijos importą iš iškastinio kuro ir paspartindami perėjimą į švarią energiją“ - nurodo Ursula von der Leyen.
Ji pridūrė, kad 27 ES šalių vyriausybių vadovai susitarė sukurti platformą bendriems dujų, SGD ir vandenilio pirkimams.
„Su REPowerEU planu siūlome žengti žingsnį į priekį, taikant bendrą viešųjų pirkimų mechanizmą. Tokiu būdu galime užsitikrinti energiją, kurią mums reikia importuoti, nekonkuruodami tarp mūsų valstybių narių“ - reziumavo Europos Komisijos vadovė.