versija spausdinimui
(2)
Trečiaisiais Kremliaus plataus masto invazijos į Ukrainą metais Europos Sąjunga išleido daugiau pinigų rusiškajam kurui nei finansinei pagalbai Kijevui, teigiama Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaitoje, kurią pirmadienį cituoja britų dienraštis The Guardian.
Remiantis CREA ir Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW Kiel) duomenimis, 2024 metais ES iš Rusijos įsigijo naftos ir dujų už 22 milijardus eurų ir suteikė Ukrainai 19 milijardų eurų finansinę paramą. Į šiuos skaičius neįtraukta Europos sąjungos Kijevui teikiama karinė ar humanitarinė pagalba, o tik finansinė parama.
IfW Kiel ekonomistas Christoph Trebeschi pažymėjo, kad Europos donorai finansinei pagalbai Ukrainai vidutiniškai skiria mažiau nei 0,1 procento bendrojo vidaus produkto.
"Daugelis šalių demonstravo didesnį dosnumą kituose konfliktuose. Pavyzdžiui, Vokietija mobilizavo žymiai daugiau pagalbos Kuveitui remti 1990-aisiais nei Ukrainai per panašų laikotarpį" – pažymėjo jis.
Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaita taip pat rodo, kad Rusija trečiaisiais savo invazijos į Ukrainą metais iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 242 mlrd. eurų.
Kaip pabrėžta, Maskva iki pusės mokestinių pajamų gauna iš naftos ir dujų sektoriaus ir bando apeiti Vakarų sankcijas gabendama kurą per vadinamąjį šešėlinį laivyną. CREA teigimu, šie laivai yra atsakingi už prekių, kurių vertė yra maždaug trečdalis iškastinio kuro eksporto, gabenimą.
ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje vienbalsiai parėmė 16-ąjį Europos sąjungos sankcijų Rusijai paketą. Jis apims kitus Rusijos ekonomikos sektorius, taip pat dalį vadinamojo šešėlinio laivyno. Pranešime taip pat raginama apriboti suskystintų gamtinių dujų (SGD) naudojimą. Nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Europa ribojo dujų importą iš Rusijos vamzdynais, tačiau iš dalies patenkino savo energijos poreikius suskystintų gamtiniu dujų tiekimu, įskaitant Rusijos SGD.
Remiantis CREA ir Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW Kiel) duomenimis, 2024 metais ES iš Rusijos įsigijo naftos ir dujų už 22 milijardus eurų ir suteikė Ukrainai 19 milijardų eurų finansinę paramą. Į šiuos skaičius neįtraukta Europos sąjungos Kijevui teikiama karinė ar humanitarinė pagalba, o tik finansinė parama.
IfW Kiel ekonomistas Christoph Trebeschi pažymėjo, kad Europos donorai finansinei pagalbai Ukrainai vidutiniškai skiria mažiau nei 0,1 procento bendrojo vidaus produkto.
"Daugelis šalių demonstravo didesnį dosnumą kituose konfliktuose. Pavyzdžiui, Vokietija mobilizavo žymiai daugiau pagalbos Kuveitui remti 1990-aisiais nei Ukrainai per panašų laikotarpį" – pažymėjo jis.
Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaita taip pat rodo, kad Rusija trečiaisiais savo invazijos į Ukrainą metais iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 242 mlrd. eurų.
Kaip pabrėžta, Maskva iki pusės mokestinių pajamų gauna iš naftos ir dujų sektoriaus ir bando apeiti Vakarų sankcijas gabendama kurą per vadinamąjį šešėlinį laivyną. CREA teigimu, šie laivai yra atsakingi už prekių, kurių vertė yra maždaug trečdalis iškastinio kuro eksporto, gabenimą.
ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje vienbalsiai parėmė 16-ąjį Europos sąjungos sankcijų Rusijai paketą. Jis apims kitus Rusijos ekonomikos sektorius, taip pat dalį vadinamojo šešėlinio laivyno. Pranešime taip pat raginama apriboti suskystintų gamtinių dujų (SGD) naudojimą. Nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Europa ribojo dujų importą iš Rusijos vamzdynais, tačiau iš dalies patenkino savo energijos poreikius suskystintų gamtiniu dujų tiekimu, įskaitant Rusijos SGD.