versija spausdinimui
(4)
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės pastebimai smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys, be to, jos krito labiausiai visoje sąjungoje.
Gegužę palyginus su balandžiu, mūsų šalyje pramonės veiklos apimtys susitraukė 7.6 procento, kai mėnesį prieš tai krito 6.7 procento. Tuo tarpu euro zonoje prieaugis siekė 0.8 procento, o laukta, kad sudarys vidutiniškai tik 0.3 procento, kai mėnesį prieš tai siekė 0.5 procento. Europos sąjungoje pramonės produkcijos augimas paspartėjo nuo 0.3 iki 0.6 procento.
Per penktą šių metų mėnesį bendroje valiutos zonoje kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 2.7 procento, kapitalo prekių - 2.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.4 procento, tuo tarpu tarpinių prekių gamyba nepakito, o energijos krito 3.3 procento. Europos sąjungoje gegužę kapitalo prekių gamyba ūgtelėjo 2.5 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.3 procento, o tarpinių prekių augo 0.2 procento, kai energijos gamyba susitraukė 3.5 procento.
Tarp sąjungos šalių gegužę pramonė labiausiai paaugo Airijoje (13.9 procento) bei Graikijoje (2.6 procento), o štai daugiausiai krito Lietuvoje bei Nyderlanduose (3.3 procento).
Tuo tarpu šių metų gegužę lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje pramonės produkcija paaugo 1.6 procento, o Europos sąjungoje - 2.7 procento. Kai mėnesį prieš tai fiksuotas atitinkamai 2.5 bei 0.8 procento kritimas. Lietuvoje pramonės produkcijos metinis prieaugis prislopo nuo 21 procento iki vos 4.3 procento.
Per lyginamąjį laikotarpį euro zonoje kasdieninio vartojimo prekių gamyba paaugo 6.8 procento, ilgalaikio vartojimo - 6.3 procento, kapitalo prekių - 0.9 procento, o štai tarpinių prekių gamyba smuko 0.2 procento, o energijos - 1.5 procento. Europos sąjungoje per metus kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 8.7 procento, ilgalaikio vartojimo - 5.4 procento, kapitalo prekių - 1.8 procento, energijos - 0.7 procento, o tarpinių prekių gamyba paaugo 0.6 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių per metus labiausiai pramonės gamyba paaugo Bulgarijoje (20.2 procento) bei Danijoje (17.2 procento). Tuo tarpu per minimą laikotarpį šis rodiklis daugiausiai susitraukė Maltoje (4.8 procento) ir Liuksemburge (2.1 procento).
Gegužę palyginus su balandžiu, mūsų šalyje pramonės veiklos apimtys susitraukė 7.6 procento, kai mėnesį prieš tai krito 6.7 procento. Tuo tarpu euro zonoje prieaugis siekė 0.8 procento, o laukta, kad sudarys vidutiniškai tik 0.3 procento, kai mėnesį prieš tai siekė 0.5 procento. Europos sąjungoje pramonės produkcijos augimas paspartėjo nuo 0.3 iki 0.6 procento.
Per penktą šių metų mėnesį bendroje valiutos zonoje kasdieninio vartojimo prekių gamyba pakilo 2.7 procento, kapitalo prekių - 2.5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.4 procento, tuo tarpu tarpinių prekių gamyba nepakito, o energijos krito 3.3 procento. Europos sąjungoje gegužę kapitalo prekių gamyba ūgtelėjo 2.5 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 2.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.3 procento, o tarpinių prekių augo 0.2 procento, kai energijos gamyba susitraukė 3.5 procento.
Tuo tarpu šių metų gegužę lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, euro zonoje pramonės produkcija paaugo 1.6 procento, o Europos sąjungoje - 2.7 procento. Kai mėnesį prieš tai fiksuotas atitinkamai 2.5 bei 0.8 procento kritimas. Lietuvoje pramonės produkcijos metinis prieaugis prislopo nuo 21 procento iki vos 4.3 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių per metus labiausiai pramonės gamyba paaugo Bulgarijoje (20.2 procento) bei Danijoje (17.2 procento). Tuo tarpu per minimą laikotarpį šis rodiklis daugiausiai susitraukė Maltoje (4.8 procento) ir Liuksemburge (2.1 procento).
