versija spausdinimui
(0)
Europos Komisija kalbasi su Norvegija, kuri dėl energetikos krizės tapo pagrindine dujų tiekėja ES ir gauna didžiulį pelną iš aukštų šios žaliavos kainų. ES pareigūnai nori, kad Norvegijos dujų kainos būtų „subalansuotos“. Pirmoji šią temą ES prieš kelias savaites iškėlė Lenkija.
2021 metais rusiškos dujos sudarė 40 procentų ES importo, o šiuo metu tik apie 10 procentų. Būtent todėl ES ieško naujų tiekėjų, veda derybas su JAV, Norvegija, Alžyru ir Persijos įlankos valstybėmis.
Norvegija šiuo metu yra didžiausia dujų tiekėja Europos sąjungai. Tačiau ši Skandinavijos šalis mėlynąjį kurą ES parduoda labai brangiai, gerokai brangiau nei Ukrainoje prieš karą. Apie derybas su Norvegija praėjusią savaitę Europos Parlamente Strasbūre informavo kalbėjusi Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
„Turime ir toliau siekti mažinti dujų kainas. Turime užtikrinti tiekimo saugumą, kartu užtikrindami savo konkurencingumą pasaulyje. Kartu su ministru pirmininku Jonu Storu sutariau įkurti darbo grupę. Komandos jau pradėjo dirbti“ – rugsėjo 14 diena Strasbūre sakė Ursula von der Leyen.
Pirmadienį Europos Komisija Briuselyje buvo paklausta apie šių derybų detales, tačiau nepanoro jų pristatyti. Bet EK atstovas Eric Mameri pripažino, kad pokalbių su norvegais tema bus dujų kaina. „Žinoma, tai yra klausimas, kurį norime aptarti su Norvegijos valdžia. Dėl to nėra jokių abejonių“ – pabrėžė jis.
Europos komisijos atstovas pridūrė, kad tikslas yra garantuoti „subalansuotas žaliavų kainas“ su labai patikimu partneriu, pavyzdžiui, Norvegija.
Rugsėjo pradžioje The Economist savo straipsnyje priminė, kad Lenkija pirmoji iškėlė šią problemą, kai gegužę premjeras Mateusz Morawiecki pasmerkė „ligotas“ Norvegijos dujų kainas.
Kitos šalys protestuoja diskretiškiau, teigdamos, kad apdairus tiekėjas gali sumažinti dujų kainas bent jau karo laikotarpiu. Tuo tarpu Norvegija laikosi nuomonės, kad kainas reguliuoja rinka ir dabar didelio pelno reikia ekologinei jos pertvarkai finansuoti.
The Economist taip pat rašė, kad kol ukrainiečiai kovoja, o europiečiai dreba galvodami apie sąskaitas už energiją, Norvegija iš karo itin daug uždirba, o turėtų pagalvoti, kaip padėti ES išgyventi krizę.
Savaitraštis pažymi, kad dėl šešis mėnesius trukančios Rusijos invazijos į Ukrainą Norvegija, antra pagal turtingumą žemyno šalis (ją lenkia tik Liuksemburgas), gerokai praturtėjo. Šalis, kuriai rūpi sukurti savo, kaip gėrio jėgos įvaizdį pasaulyje, turi atremti kaltinimus dėl pasipelnymo iš karo, teigia The Economist.
Įprastomis sąlygomis pardavus naftą, dujas ir elektrą Norvegija per metus uždirba daugiau nei 50 mlrd. dolerių arba po 10 tūkstančių dolerių vienam šalies gyventojui. Šiuo metu dėl karo Norvegijos pajamos iš energijos eksporto išaugo iki daugiau nei 200 mlrd. dolerių per metus.
The Economist daro išvadą, kad kuo ilgiau dujų kainos išliks aukštos, tuo labiau bus daromas spaudimas Norvegijai atsisakyti kai kurių savo milžiniškų pajamų.
2021 metais rusiškos dujos sudarė 40 procentų ES importo, o šiuo metu tik apie 10 procentų. Būtent todėl ES ieško naujų tiekėjų, veda derybas su JAV, Norvegija, Alžyru ir Persijos įlankos valstybėmis.
Norvegija šiuo metu yra didžiausia dujų tiekėja Europos sąjungai. Tačiau ši Skandinavijos šalis mėlynąjį kurą ES parduoda labai brangiai, gerokai brangiau nei Ukrainoje prieš karą. Apie derybas su Norvegija praėjusią savaitę Europos Parlamente Strasbūre informavo kalbėjusi Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.
„Turime ir toliau siekti mažinti dujų kainas. Turime užtikrinti tiekimo saugumą, kartu užtikrindami savo konkurencingumą pasaulyje. Kartu su ministru pirmininku Jonu Storu sutariau įkurti darbo grupę. Komandos jau pradėjo dirbti“ – rugsėjo 14 diena Strasbūre sakė Ursula von der Leyen.
Pirmadienį Europos Komisija Briuselyje buvo paklausta apie šių derybų detales, tačiau nepanoro jų pristatyti. Bet EK atstovas Eric Mameri pripažino, kad pokalbių su norvegais tema bus dujų kaina. „Žinoma, tai yra klausimas, kurį norime aptarti su Norvegijos valdžia. Dėl to nėra jokių abejonių“ – pabrėžė jis.
Europos komisijos atstovas pridūrė, kad tikslas yra garantuoti „subalansuotas žaliavų kainas“ su labai patikimu partneriu, pavyzdžiui, Norvegija.
Rugsėjo pradžioje The Economist savo straipsnyje priminė, kad Lenkija pirmoji iškėlė šią problemą, kai gegužę premjeras Mateusz Morawiecki pasmerkė „ligotas“ Norvegijos dujų kainas.
Kitos šalys protestuoja diskretiškiau, teigdamos, kad apdairus tiekėjas gali sumažinti dujų kainas bent jau karo laikotarpiu. Tuo tarpu Norvegija laikosi nuomonės, kad kainas reguliuoja rinka ir dabar didelio pelno reikia ekologinei jos pertvarkai finansuoti.
The Economist taip pat rašė, kad kol ukrainiečiai kovoja, o europiečiai dreba galvodami apie sąskaitas už energiją, Norvegija iš karo itin daug uždirba, o turėtų pagalvoti, kaip padėti ES išgyventi krizę.
Savaitraštis pažymi, kad dėl šešis mėnesius trukančios Rusijos invazijos į Ukrainą Norvegija, antra pagal turtingumą žemyno šalis (ją lenkia tik Liuksemburgas), gerokai praturtėjo. Šalis, kuriai rūpi sukurti savo, kaip gėrio jėgos įvaizdį pasaulyje, turi atremti kaltinimus dėl pasipelnymo iš karo, teigia The Economist.
Įprastomis sąlygomis pardavus naftą, dujas ir elektrą Norvegija per metus uždirba daugiau nei 50 mlrd. dolerių arba po 10 tūkstančių dolerių vienam šalies gyventojui. Šiuo metu dėl karo Norvegijos pajamos iš energijos eksporto išaugo iki daugiau nei 200 mlrd. dolerių per metus.
The Economist daro išvadą, kad kuo ilgiau dujų kainos išliks aukštos, tuo labiau bus daromas spaudimas Norvegijai atsisakyti kai kurių savo milžiniškų pajamų.