versija spausdinimui
(0)
Seniausiai nemokia paskelbtai Vokietijos įmonei sukanka 170 metų. Tai yra Kappus muilo gamintojas. Likusios, daugiau nei 100 metų senumo, priklauso įvairioms pramonės šakoms: maisto, statybos ir automobilių. Visos jos kalba vienu balsu – neištvėrė veiklos išlaidų padidėjimo.
Kaip per susitikimą Vašingtone su Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo atstovais pabrėžė Vokietijos finansų ministras, jo šalis dėl dabartinės krizės turi daugiau problemų nei daugelis kitų išsivysčiusių šalių.
Vokietijos ekonomikos augimas šiais metais siekia apie 1,5 procento - apskaičiavo TVF ekonomistai. 2023 metais Vokietija gali net susidurti su recesija, o ekonomika susitrauks 0,3 procento – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje, išskyrus Rusiją. Deja, jau dabar galite tai pamatyti.
Vokiečių kompanijai Wolff po 125 metų turi būti iškelta bankroto byla. Sarbriukene įsikūrusi įmonė pastaraisiais mėnesiais kovojo su daugybe problemų. Generalinis direktorius Martin Herrmann jas išvardijo: sparčiai augančios medienos, plastiko ir plieno kainos, per ilgas statybinių medžiagų pristatymo laikas ir didžiulis darbuotojų trūkumas.
Šiuo metu kasoje „trūksta“ apie 20 mln. eurų. Kaip skelbia bankroto turto administratorius, kol kas įmonės veikla tęsis įprastu režimu, o užimtumas nemažės. Šviesa tunelio gale yra tai, kad per mažai užsakymų neprisidėjo prie bankroto. Šiuo metu Wolff dirba su 30 didelių projektų. Todėl yra galimybė susitarti su kreditoriais ir restruktūrizuoti.
Saldainių ir dražių gamintojas Bodet po 130 metų „saldinimo“ pasirodė esąs nemokus. Pirmadienį įmonei Magdeburge iškelta bankroto byla. Kaltos... kylančios energijos kainos, kurios tokios energiją vartojančios gamybos atveju ekonomiškai yra tiesiog „mirtinos“. Kol kas gamyba bus tęsiama. Be energijos sąnaudų, sprendimui dėl bankroto įtakos turėjo ir žaliavų kainos, aiškina bendrovės atstovas. Iš sąskaitų matyti, kad cukrus pabrango 100 procentų, o gliukozė – 200 procentų. O saldumynus reikia į ką nors įdėti – pakuočių kainos irgi pakilo. Nuo 2022 metų spalio 1 dienos padidėjo ir minimalus atlyginimas, o tai lems tolesnę kaštų naštą. 110 darbuotojų atlyginimus iki lapkričio pabaigos užtikrino Federalinė užimtumo agentūra. Įmonė bus išgelbėta įgijus stiprų partnerį, informuoja generalinis direktorius Markus Letsch. Tiesa, jis dar nerastas.
Penkios kartos 156 metus dirbo įmonėje Borgers, gaminančioje komponentus automobiliams, t.y. plokštes, automobilių izoliaciją ir duslintuvus. Jie turėjo filialus Europoje (įskaitant Lenkiją), Kinijoje ir JAV. 2020 metų pabaigoje grupėje dirbo 6166 etatiniai darbuotojai. Pardavimai tais pačiais metais, palyginti su metais prieš koronavirusą, sumažėjo 204 mln. eurų. Šią vasarą Borgers sumažino įmonės veiklą, pardavęs mechaninės inžinerijos padalinį. Savininkai jau paskelbė, kad verslas tęsis su visomis visapusiško restruktūrizavimo galimybėmis.
Ir jiems teko iškelti bankroto bylą. Nieko nuostabaus – nuo COVID-19 virš automobilių pramonės kabo kirvis. Prie to dabar pridedamos didelės energijos ir žaliavų sąnaudos. Taigi, pastarųjų mėnesių restruktūrizavimo sėkmė buvo panaikinta. Dėl išlaidų taip pat buvo patirti ypatingi trumpalaikiai nuostoliai – paaiškino valdyba. Kaip pažymi Borgers bankroto administratorius: „Dirbsiu kreditorių ir darbuotojų interesais, siekdamas sukurti šios tradicinės įmonės ateitį, daugelis klientų nori toliau dirbti kartu“.
Seniausiai, 170 metų gyvuojančiai muilo įmonei Kapus (beje, įsteigta Tautų pavasario metais, t.y. 1848 metais) Fribūro teisme išketa bankroto bylą. Bendrovė patikino, kad 181 darbuotojui atlyginimai yra užtikrinti iki metų pabaigos. Priežastys yra tos pačios, kaip ir trijų ankstesnių, o medžiagų, darbo ir tiekimo kliūtys yra labai didelės. Be to, vasarą buvo gerokai didesnės sąskaitos už energiją, kurias tik iš dalies buvo galima perduoti klientams. Keista, kad ir šiuo atveju užsakymų yra daug. Kasmet iš trijų gamyklų iškeliauja daugiau nei 260 milijonų muilų (arba gelių), įskaitant veganiškus. Jie eksportuojami į 30 šalių.
Axel Buchholz vadovaujama Kappus vadovybė jau parengė planą, kaip pertvarkyti ir pagerinti bendrovės konkurencingumą. Taip pat pradėta ieškoti papildomo finansavimo. Prasidėjo pokalbiai su kai kuriais rimtais investuotojais, tačiau iki šiol nepavyko su jais susitarti. Bet jie tęsiami su viltimi pasiekti sutarimą, informuoja bendrovės advokatas Hans Konrad Schenk.
Tai ne pirmoji krizė, su kuria susiduria muilo įmonė. 2018-ųjų rugsėjį jai pirmą kartą istorijoje teko iškelti bankroto bylą. Jau tada staigus žaliavų kainų kilimas ir didelis kainų spaudimas sukėlė trikdžių. 2020 metais, po restruktūrizavimo, konsoliduota įmonių grupė buvo parduota Miunchene įsikūrusiam investuotojui Ad Astra.
Visi šie pranešimai buvo paskelbti per vieną dieną. Ar tai tik pradžia ir su tradiciniais vokiškais prekių ženklais teks atsisveikinti?
Kaip per susitikimą Vašingtone su Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo atstovais pabrėžė Vokietijos finansų ministras, jo šalis dėl dabartinės krizės turi daugiau problemų nei daugelis kitų išsivysčiusių šalių.
Vokietijos ekonomikos augimas šiais metais siekia apie 1,5 procento - apskaičiavo TVF ekonomistai. 2023 metais Vokietija gali net susidurti su recesija, o ekonomika susitrauks 0,3 procento – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje, išskyrus Rusiją. Deja, jau dabar galite tai pamatyti.
Vokiečių kompanijai Wolff po 125 metų turi būti iškelta bankroto byla. Sarbriukene įsikūrusi įmonė pastaraisiais mėnesiais kovojo su daugybe problemų. Generalinis direktorius Martin Herrmann jas išvardijo: sparčiai augančios medienos, plastiko ir plieno kainos, per ilgas statybinių medžiagų pristatymo laikas ir didžiulis darbuotojų trūkumas.
Šiuo metu kasoje „trūksta“ apie 20 mln. eurų. Kaip skelbia bankroto turto administratorius, kol kas įmonės veikla tęsis įprastu režimu, o užimtumas nemažės. Šviesa tunelio gale yra tai, kad per mažai užsakymų neprisidėjo prie bankroto. Šiuo metu Wolff dirba su 30 didelių projektų. Todėl yra galimybė susitarti su kreditoriais ir restruktūrizuoti.
Saldainių ir dražių gamintojas Bodet po 130 metų „saldinimo“ pasirodė esąs nemokus. Pirmadienį įmonei Magdeburge iškelta bankroto byla. Kaltos... kylančios energijos kainos, kurios tokios energiją vartojančios gamybos atveju ekonomiškai yra tiesiog „mirtinos“. Kol kas gamyba bus tęsiama. Be energijos sąnaudų, sprendimui dėl bankroto įtakos turėjo ir žaliavų kainos, aiškina bendrovės atstovas. Iš sąskaitų matyti, kad cukrus pabrango 100 procentų, o gliukozė – 200 procentų. O saldumynus reikia į ką nors įdėti – pakuočių kainos irgi pakilo. Nuo 2022 metų spalio 1 dienos padidėjo ir minimalus atlyginimas, o tai lems tolesnę kaštų naštą. 110 darbuotojų atlyginimus iki lapkričio pabaigos užtikrino Federalinė užimtumo agentūra. Įmonė bus išgelbėta įgijus stiprų partnerį, informuoja generalinis direktorius Markus Letsch. Tiesa, jis dar nerastas.
Penkios kartos 156 metus dirbo įmonėje Borgers, gaminančioje komponentus automobiliams, t.y. plokštes, automobilių izoliaciją ir duslintuvus. Jie turėjo filialus Europoje (įskaitant Lenkiją), Kinijoje ir JAV. 2020 metų pabaigoje grupėje dirbo 6166 etatiniai darbuotojai. Pardavimai tais pačiais metais, palyginti su metais prieš koronavirusą, sumažėjo 204 mln. eurų. Šią vasarą Borgers sumažino įmonės veiklą, pardavęs mechaninės inžinerijos padalinį. Savininkai jau paskelbė, kad verslas tęsis su visomis visapusiško restruktūrizavimo galimybėmis.
Ir jiems teko iškelti bankroto bylą. Nieko nuostabaus – nuo COVID-19 virš automobilių pramonės kabo kirvis. Prie to dabar pridedamos didelės energijos ir žaliavų sąnaudos. Taigi, pastarųjų mėnesių restruktūrizavimo sėkmė buvo panaikinta. Dėl išlaidų taip pat buvo patirti ypatingi trumpalaikiai nuostoliai – paaiškino valdyba. Kaip pažymi Borgers bankroto administratorius: „Dirbsiu kreditorių ir darbuotojų interesais, siekdamas sukurti šios tradicinės įmonės ateitį, daugelis klientų nori toliau dirbti kartu“.
Seniausiai, 170 metų gyvuojančiai muilo įmonei Kapus (beje, įsteigta Tautų pavasario metais, t.y. 1848 metais) Fribūro teisme išketa bankroto bylą. Bendrovė patikino, kad 181 darbuotojui atlyginimai yra užtikrinti iki metų pabaigos. Priežastys yra tos pačios, kaip ir trijų ankstesnių, o medžiagų, darbo ir tiekimo kliūtys yra labai didelės. Be to, vasarą buvo gerokai didesnės sąskaitos už energiją, kurias tik iš dalies buvo galima perduoti klientams. Keista, kad ir šiuo atveju užsakymų yra daug. Kasmet iš trijų gamyklų iškeliauja daugiau nei 260 milijonų muilų (arba gelių), įskaitant veganiškus. Jie eksportuojami į 30 šalių.
Axel Buchholz vadovaujama Kappus vadovybė jau parengė planą, kaip pertvarkyti ir pagerinti bendrovės konkurencingumą. Taip pat pradėta ieškoti papildomo finansavimo. Prasidėjo pokalbiai su kai kuriais rimtais investuotojais, tačiau iki šiol nepavyko su jais susitarti. Bet jie tęsiami su viltimi pasiekti sutarimą, informuoja bendrovės advokatas Hans Konrad Schenk.
Tai ne pirmoji krizė, su kuria susiduria muilo įmonė. 2018-ųjų rugsėjį jai pirmą kartą istorijoje teko iškelti bankroto bylą. Jau tada staigus žaliavų kainų kilimas ir didelis kainų spaudimas sukėlė trikdžių. 2020 metais, po restruktūrizavimo, konsoliduota įmonių grupė buvo parduota Miunchene įsikūrusiam investuotojui Ad Astra.
Visi šie pranešimai buvo paskelbti per vieną dieną. Ar tai tik pradžia ir su tradiciniais vokiškais prekių ženklais teks atsisveikinti?