
Ekspertų grupės Bruegel skaičiavimais, nuo 2021 metų rugsėjo Europos Sąjungos šalys išlaidoms, susijusioms su energetikos krize, jau skyrė 681 mlrd. eurų, Jungtinė Karalystė – apie 103 mlrd. eurų, o Norvegija – 8,1 mlrd. eurų. Tai sudaro 792 milijardus eurų, t.y. beveik 90 milijardų eurų daugiau nei lapkričio mėnesio skaičiavimų duomenys.
Pagal didžiausias išlaidas išleidžiančių šalių rodiklį pirmauja Vokietija. Ji iki šiol skyrė beveik 270 mlrd. eurų. Kitos šalys gerokai atsiliko. Bet kuriuo atveju Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Prancūzijoje nurodytos sumos neviršijo 150 mlrd. eurų ribos.
Pagal konkrečios šalies gyventojų skaičių tris pagrindines reitingo pozicijas užima Liuksemburgas, Danija ir Vokietija.
Bruegel pabrėžė, kad vyriausybės daugiausia paramos skyrė netikslinėms priemonėms, kuriomis siekiama sumažinti vartotojų mokamas mažmenines energijos kainas, pvz., PVM sumažinimas benzinui ar mažmeninių energijos kainų ribos.
Ekspertų grupė perspėjo, kad dinamika turi pasikeisti, nes valstybėms trūksta fiskalinės erdvės tokiam dideliam finansavimui išlaikyti.