versija spausdinimui
(0)
Remiantis paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys, o mūsų šalyje augo.
Kovą palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės veiklos apimtys euro zonoje susitraukė net 4.1 procento, kai laukta, jog kris tik vidutiniškai 2.5 procento, o mėnesį prieš tai augo 1.5 procento. Europos sąjungoje pramonė smuko 3.6 procento, o Lietuvoje augo 0.9 procento, kai vasarį atitinkamai pakilo 1.4 procento bei susitraukė 0.8 procento.
Per trečią šių metų mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba krito net 15.4 procento, tarpinių prekių - 1.8 procento, energijos - 0.9 procento, o kasdienių prekių smuko 0.8 procento, kai tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių paaugo 2.8 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba krito 12.9 procento, tarpinių prekių - 1.6 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.3 procento, energijos sumažėjo vienu procentu, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių paaugo dviem procentais.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat, labiausiai pramonė krito Airijoje (26.3 procento) bei Švedijoje (3.9 procento), o daugiausiai augo Suomijoje (trimis procentais) bei Slovėnijoje (2.3 procento).
Lyginant su praėjusių metų kovu, pramonės produkcijos apimtys mūsų šalyje susitraukė net 16.6 procento, kai dar mėnesį prieš tai nuosmukis buvo perpus mažesnis. Euro zonoje pramonė krito 1.4 procento, o Europos sąjungoje - 1.3 procento, kai vasarį dar augo atitinkamai dviem procentais bei 2.1 procento.
Per metus euro zonoje energijos gamyba smuko 6.1 procento, tarpinių prekių - 4.7 procento, kapitalo prekių - 2.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių susitraukė 0.8 procento, o štai kasdieninio vartojimo augo 6.8 procento. Europos sąjungoje energijos gamyba susitraukė 9.1 procento, tarpinių prekių - 5.6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 3.1 procento, o štai kapitalo prekių gamyba augo 0.4 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 7.1 procento.
Lyginant su praėjusių metų kovu, daugiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Airijoje (26.1 procento) ir mūsų šalyje, o štai labiausiai augo Maltoje (12.5 procento) bei Danijoje (8.9 procento).
Kovą palyginus su ankstesniu mėnesiu, pramonės veiklos apimtys euro zonoje susitraukė net 4.1 procento, kai laukta, jog kris tik vidutiniškai 2.5 procento, o mėnesį prieš tai augo 1.5 procento. Europos sąjungoje pramonė smuko 3.6 procento, o Lietuvoje augo 0.9 procento, kai vasarį atitinkamai pakilo 1.4 procento bei susitraukė 0.8 procento.
Per trečią šių metų mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba krito net 15.4 procento, tarpinių prekių - 1.8 procento, energijos - 0.9 procento, o kasdienių prekių smuko 0.8 procento, kai tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių paaugo 2.8 procento. Europos sąjungoje kapitalo prekių gamyba krito 12.9 procento, tarpinių prekių - 1.6 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1.3 procento, energijos sumažėjo vienu procentu, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių paaugo dviem procentais.
Tarp sąjungos šalių, remiantis Eurostat, labiausiai pramonė krito Airijoje (26.3 procento) bei Švedijoje (3.9 procento), o daugiausiai augo Suomijoje (trimis procentais) bei Slovėnijoje (2.3 procento).
Per metus euro zonoje energijos gamyba smuko 6.1 procento, tarpinių prekių - 4.7 procento, kapitalo prekių - 2.1 procento, ilgalaikio vartojimo prekių susitraukė 0.8 procento, o štai kasdieninio vartojimo augo 6.8 procento. Europos sąjungoje energijos gamyba susitraukė 9.1 procento, tarpinių prekių - 5.6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 3.1 procento, o štai kapitalo prekių gamyba augo 0.4 procento, o kasdieninio vartojimo prekių - 7.1 procento.
Lyginant su praėjusių metų kovu, daugiausiai pramonės veiklos apimtys susitraukė Airijoje (26.1 procento) ir mūsų šalyje, o štai labiausiai augo Maltoje (12.5 procento) bei Danijoje (8.9 procento).