versija spausdinimui
(0)
ECB vadovė Christine Lagarde pakartojo, kad rekordiškai aukštos palūkanų normos euro zonoje padės sumažinti infliaciją iki centrinio banko tikslo, praneša Reuters.
„Manome, kad mūsų palūkanų normos pasiekė tokį lygį, kuris, išlaikytas pakankamai ilgą laiką, labai prisidės prie to, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslą“ – sakė Christine Lagarde.
Tačiau ji atkreipė dėmesį į nedidelį sušvelnėjimą šiaip atsparioje darbo rinkoje, kas turėtų padėti sumažinti infliaciją po to, kai spartus nominalaus darbo užmokesčio augimas išlaikė spaudimą kainoms.
„Darbo rinka pagaliau prisitaiko ir tikriausiai prireiks šiek tiek daugiau laiko. Darbo vietų kūrimas paslaugų sektoriuje mažėja, o bendras tempas lėtėja“ – sakė ji Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui.
Rinkos nemato tolesnio palūkanų kėlimo, remdamosi prielaida, kad susirūpinimas dėl ekonomikos sulėtėjimo kels didesnį nerimą nei infliacija. Investuotojai taip pat mato nedidelę tikimybę, kad palūkanų norma bus sumažinta iki kitų metų birželio, o labiausiai tikėtina šiuo metu, kad to sulauksime tik liepą.
„Naujausi rodikliai rodo tolesnį silpnumą trečiąjį ketvirtį“ – pridūrė Christine Lagarde.
Kalbėdama apie tebevykstančią ECB trumpalaikių palūkanų valdymo sistemos peržiūrą, ji teigė, kad testų pabaiga bus atidėta iki kitų metų pavasario nuo šių metų pabaigos. ECB pradėjo peržiūrą praėjusių metų gruodį, iš dalies siekdamas sumažinti bankų sektoriaus likvidumo perteklių 3,7 trilijono eurų suma, tačiau nesutarimai dėl daugybės techninių klausimų jau rodė, kad vėluojama.
Dėl šios didelės perteklinio likvidumo krūvos euro zonos centriniai bankai patiria didelių nuostolių, nes palūkanų normos šiuo metu yra rekordiškai aukštos, o kai kurioms iš vyriausybių gali prireikti net rekapitalizacijos – tai politiškai ginčytinas klausimas.
„Eurosistemos darbuotojai analizuoja optimalų ilgalaikį mūsų balanso dydį ir sudėtį bei atitinkamai, tinkamą perteklinio likvidumo lygį. Tai nėra trivialus klausimas, nes jis turi įtakos pinigų politikos įgyvendinimui“ – apie peržiūrą sakė Christine Lagarde.
„Manome, kad mūsų palūkanų normos pasiekė tokį lygį, kuris, išlaikytas pakankamai ilgą laiką, labai prisidės prie to, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslą“ – sakė Christine Lagarde.
Tačiau ji atkreipė dėmesį į nedidelį sušvelnėjimą šiaip atsparioje darbo rinkoje, kas turėtų padėti sumažinti infliaciją po to, kai spartus nominalaus darbo užmokesčio augimas išlaikė spaudimą kainoms.
„Darbo rinka pagaliau prisitaiko ir tikriausiai prireiks šiek tiek daugiau laiko. Darbo vietų kūrimas paslaugų sektoriuje mažėja, o bendras tempas lėtėja“ – sakė ji Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui.
Rinkos nemato tolesnio palūkanų kėlimo, remdamosi prielaida, kad susirūpinimas dėl ekonomikos sulėtėjimo kels didesnį nerimą nei infliacija. Investuotojai taip pat mato nedidelę tikimybę, kad palūkanų norma bus sumažinta iki kitų metų birželio, o labiausiai tikėtina šiuo metu, kad to sulauksime tik liepą.
„Naujausi rodikliai rodo tolesnį silpnumą trečiąjį ketvirtį“ – pridūrė Christine Lagarde.
Kalbėdama apie tebevykstančią ECB trumpalaikių palūkanų valdymo sistemos peržiūrą, ji teigė, kad testų pabaiga bus atidėta iki kitų metų pavasario nuo šių metų pabaigos. ECB pradėjo peržiūrą praėjusių metų gruodį, iš dalies siekdamas sumažinti bankų sektoriaus likvidumo perteklių 3,7 trilijono eurų suma, tačiau nesutarimai dėl daugybės techninių klausimų jau rodė, kad vėluojama.
Dėl šios didelės perteklinio likvidumo krūvos euro zonos centriniai bankai patiria didelių nuostolių, nes palūkanų normos šiuo metu yra rekordiškai aukštos, o kai kurioms iš vyriausybių gali prireikti net rekapitalizacijos – tai politiškai ginčytinas klausimas.
„Eurosistemos darbuotojai analizuoja optimalų ilgalaikį mūsų balanso dydį ir sudėtį bei atitinkamai, tinkamą perteklinio likvidumo lygį. Tai nėra trivialus klausimas, nes jis turi įtakos pinigų politikos įgyvendinimui“ – apie peržiūrą sakė Christine Lagarde.