versija spausdinimui
(0)
Rinkos dalyviai šiuo metu mano, kad Europos Centrinis bankas jau baigė savo pinigų politikos griežtinimo ciklą ir kitais metais pradės mažinti palūkanų normas. Vyrauja lūkesčiai, kad kitais metais sulauksime jų 150 bazinių punktų kirpimo.
Naujausi prekiautojų statymai rodo, kad jie tikisi, jog ECB pradės savo pinigų politikos švelninimo etapą. Jie savo įsitikinimą grindžia signalais, gaunamais iš sprendimų priėmėjų, pastaruoju metu vis dažniau išreiškiančių nuomonę, kad dabartinių padidinimų apimtis yra pakankama, o tai turėtų garantuoti infliacijos sumažinimą iki vidutinio 2 procentų tikslo.
Rinkoje šiuo metu laukiama, jog 2024 metais ECB palūkanų normos gali būti sumažintos iš viso 150 bazinių punktų, o tai nurėžtų orientacinę palūkanų normą iki trijų procentų. Tuo pačiu tikimybė, kad pirmasis pjūvis gali įvykti jau kitų metų pirmąjį ketvirtį, jau siekia net devyniasdešimt procentų.
Prekiautojų optimizmą sustiprino, be kita ko, vakarykštis Europos Centrinio banko valdybos narės Isabel Schnabel pareiškimas, kuri iki šiol buvo tapatinama su pačiu „vanagiškiausiu“ sparnu. Vokietijos ekonomistė teigė, kad infliacijos mažėjimas yra „neįprastas ir džiuginantis“ ir greičiausiai toliau griežtinti pinigų politikos nereikės, nes ji yra pakankamai ribojanti, kad garantuotų ECB tikslo pasiekimą.
Remiantis Eurostat duomenimis, euro zonoje metinė infliacija per lapkritį susitraukė nuo 2.9 iki 2.4 procento ir buvo mažiausia nuo pat 2021 metų liepos mėnesio. Galimus palūkanų mažinimus palaiko ir augantis euro zonos ekonomikos lėtėjimas, balansuojantis ties recesijos riba, nors vyrauja įsitikinimas, kad ji patirs vadinamąjį „minkštą nusileidimą“, o Vokietijos ekonomika, didžiausia bloke, yra vienintelė, kuri gali patirti recesiją.
Naujausi prekiautojų statymai rodo, kad jie tikisi, jog ECB pradės savo pinigų politikos švelninimo etapą. Jie savo įsitikinimą grindžia signalais, gaunamais iš sprendimų priėmėjų, pastaruoju metu vis dažniau išreiškiančių nuomonę, kad dabartinių padidinimų apimtis yra pakankama, o tai turėtų garantuoti infliacijos sumažinimą iki vidutinio 2 procentų tikslo.
Rinkoje šiuo metu laukiama, jog 2024 metais ECB palūkanų normos gali būti sumažintos iš viso 150 bazinių punktų, o tai nurėžtų orientacinę palūkanų normą iki trijų procentų. Tuo pačiu tikimybė, kad pirmasis pjūvis gali įvykti jau kitų metų pirmąjį ketvirtį, jau siekia net devyniasdešimt procentų.
Prekiautojų optimizmą sustiprino, be kita ko, vakarykštis Europos Centrinio banko valdybos narės Isabel Schnabel pareiškimas, kuri iki šiol buvo tapatinama su pačiu „vanagiškiausiu“ sparnu. Vokietijos ekonomistė teigė, kad infliacijos mažėjimas yra „neįprastas ir džiuginantis“ ir greičiausiai toliau griežtinti pinigų politikos nereikės, nes ji yra pakankamai ribojanti, kad garantuotų ECB tikslo pasiekimą.
Remiantis Eurostat duomenimis, euro zonoje metinė infliacija per lapkritį susitraukė nuo 2.9 iki 2.4 procento ir buvo mažiausia nuo pat 2021 metų liepos mėnesio. Galimus palūkanų mažinimus palaiko ir augantis euro zonos ekonomikos lėtėjimas, balansuojantis ties recesijos riba, nors vyrauja įsitikinimas, kad ji patirs vadinamąjį „minkštą nusileidimą“, o Vokietijos ekonomika, didžiausia bloke, yra vienintelė, kuri gali patirti recesiją.