versija spausdinimui
(9)
Rusijos biudžetas uždirbo mažiausiai 1,25 mlrd. dolerių dėl užsienio kompanijų pasitraukimo iš šios šalies, o įmonių turtą beveik už dyką perima su Putinu siejami Rusijos oligarchai, rašo New York Times.
Kaip skelbia leidinys, masinis Vakarų kompanijų išsikėlimas po visiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą lėmė „vieną didžiausių turto pervedimų Rusijos viduje po Sovietų Sąjungos žlugimo“.
Aprašomas vis griežtesnis Kremliaus požiūris į Vakarų įmonių pasitraukimą iš Rusijos: norėdamos atsiimti savo kapitalą, jos turi mokėti specialius ir nuolat didėjančius mokesčius, o Vladimiras Putinas tiesiogiai kišasi į jų turto pardavimą, ne kartą versdamas įmones parduoti savo turtą ženkliai mažesne kaina - ne mažiau kaip 50 procentų.
Tokiu būdu Rusijos biudžetas turėjo gauti bent 1,25 mlrd. JAV dolerių, o kai kurių korporacijų turtas buvo perduotas valstybinėms įmonėms (tai buvo Toyota ir Ikea atveju) arba su Putinu siejamiems oligarchams. Šiame procese dalyvauja vadinamasis Kremliaus pakomitetis, o daugumai susitarimų reikalingas asmeninis Rusijos prezidento parašas.
Laikraštis aprašo kelis rezonansinius perėmimus, kai Kremlius tiesiogiai įsikišo į sutartus sandorius, sumažindamas sumą ir pasirinkdamas turto pirkėją. Taip atsitiko, be kita ko, danų Carlsberg, kurio turtas buvo de facto nacionalizuotas, o Rusijos valdžia sulaikė du įmonės darbuotojus. Vokietijos prekybos centrų tinklas OBI po kratų buvo priverstas parduoti parduotuves už simbolinius kelis dolerius ir galiausiais šis aktyvas atsidūrė žmonių, susijusių su Arsenu Kanokovu, kuriam taikomos JAV sankcijos, rankose.
"Šie vaikinai turi galią imti viską, ko nori. Ir jūs turite tai priimti" - dienraščiui sakė OBI teisininkė Uršula Nartovska.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu laikraščiui patvirtino, kad įmonių turtą perima „mūsų bendrovės su rimtomis nuolaidomis ir tai daro su malonumu“.
Kartu New York Times perspėja, kad ne visas rusų užgrobtas turtas gali nešti lengvą pelną ir, nepaisant trumpalaikės naudos, ilgainiui Vakarų kompanijų pabėgimas gali pakenkti Rusijos ekonomikai. Požiūris į Vakarų pasitraukimus tik sustiprino Rusijos, kaip pavojingos vietos verslui, įvaizdį. Ir net kai kurie aukščiausi Rusijos pareigūnai pripažįsta, kad sumažėjusi konkurencija ir užsienio investicijos ilgainiui atsilieps paprastiems rusams ir ekonomikai.
Kaip skelbia leidinys, masinis Vakarų kompanijų išsikėlimas po visiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą lėmė „vieną didžiausių turto pervedimų Rusijos viduje po Sovietų Sąjungos žlugimo“.
Aprašomas vis griežtesnis Kremliaus požiūris į Vakarų įmonių pasitraukimą iš Rusijos: norėdamos atsiimti savo kapitalą, jos turi mokėti specialius ir nuolat didėjančius mokesčius, o Vladimiras Putinas tiesiogiai kišasi į jų turto pardavimą, ne kartą versdamas įmones parduoti savo turtą ženkliai mažesne kaina - ne mažiau kaip 50 procentų.
Tokiu būdu Rusijos biudžetas turėjo gauti bent 1,25 mlrd. JAV dolerių, o kai kurių korporacijų turtas buvo perduotas valstybinėms įmonėms (tai buvo Toyota ir Ikea atveju) arba su Putinu siejamiems oligarchams. Šiame procese dalyvauja vadinamasis Kremliaus pakomitetis, o daugumai susitarimų reikalingas asmeninis Rusijos prezidento parašas.
Laikraštis aprašo kelis rezonansinius perėmimus, kai Kremlius tiesiogiai įsikišo į sutartus sandorius, sumažindamas sumą ir pasirinkdamas turto pirkėją. Taip atsitiko, be kita ko, danų Carlsberg, kurio turtas buvo de facto nacionalizuotas, o Rusijos valdžia sulaikė du įmonės darbuotojus. Vokietijos prekybos centrų tinklas OBI po kratų buvo priverstas parduoti parduotuves už simbolinius kelis dolerius ir galiausiais šis aktyvas atsidūrė žmonių, susijusių su Arsenu Kanokovu, kuriam taikomos JAV sankcijos, rankose.
"Šie vaikinai turi galią imti viską, ko nori. Ir jūs turite tai priimti" - dienraščiui sakė OBI teisininkė Uršula Nartovska.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu laikraščiui patvirtino, kad įmonių turtą perima „mūsų bendrovės su rimtomis nuolaidomis ir tai daro su malonumu“.
Kartu New York Times perspėja, kad ne visas rusų užgrobtas turtas gali nešti lengvą pelną ir, nepaisant trumpalaikės naudos, ilgainiui Vakarų kompanijų pabėgimas gali pakenkti Rusijos ekonomikai. Požiūris į Vakarų pasitraukimus tik sustiprino Rusijos, kaip pavojingos vietos verslui, įvaizdį. Ir net kai kurie aukščiausi Rusijos pareigūnai pripažįsta, kad sumažėjusi konkurencija ir užsienio investicijos ilgainiui atsilieps paprastiems rusams ir ekonomikai.