versija spausdinimui
(0)
Remiantis pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, liepos mėnesį tiek mūsų šalyje, tiek ir euro zonoje ūgtelėjo metinis kainų spaudimas.
Metinė infliacija Lietuvoje padidėjo trečią mėnesį iš eilės, šįkart nuo vieno iki 1.1 procento, kai dar balandį siekė vos 0.4 procento. Euro zonoje ji ūgtelėjo nuo 2.5 iki 2.6 procento, kai laukta, jog išliks tokia pati. 2023 metų liepą metinis kainų prieaugis siekė atitinkamai 7.2 bei 5.3 procento.
Bendroje valiutos zonoje per metus labiausiai brango paslaugos, tiesa, jų metinis kainų prieaugis prislopo nuo 4.1 procento iki keturių procentų, kai prieš metus - 5.6 procento. Maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų augimas sumažėjo nuo 2.4 iki 2.3 procento (prieš metus - 10.8 procento). Tuo tarpu su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių augo nuo 0.7 iki 0.8 procento, o energijos išteklių - nuo 0.2 iki 1.3 procento, kai 2023 metų liepą pirmuoju atveju fiksuotas penkių procentų metinis prieaugis, o antruoju - 6.1 procento kritimas.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčių poveikį, tai vadinama metinė bazinė infliacija euro zonoje per antrąjį šių metų vasaros mėnesį išliko tokia pati ir siekė 2.9 procento, kai prognozuota, jog pasikoreguos iki vidutiniškai 2.8 procento.
Tarp euro zonos šalių, remiantis Eurostat preliminariais duomenimis, didžiausia metinė infliacija fiksuota Belgijoje (5.5 procento) bei Estijoje ir Nyderlanduose, kur siekė po 3.5 procento. Tuo tarpu mažiausias metinis kainų spaudimas buvo Suomijoje (0.6 procento) bei kaimyninėje Latvijoje, kur siekė 0.8 procento.
Per patį septintąjį šių metų mėnesį vartotojų kainų indeksas mūsų šalyje smuktelėjo 0.1 procento, kai euro zonoje nepakito (bazinis krito 0.2 procento). Tarp bendros valiutos šalių daugiausiai kainos liepą krito Italijoje bei Portugalijoje - po 0.8 procento, o štai labiausiai augo Nyderlanduose (1.3 procento) bei Kipre ir Kroatijoje - po vieną procentą.
Pačioje euro zonoje per septintąjį šių metų mėnesį labiausiai brango paslaugos (1.2 procento), energijos išteklių kainos pakilo 0.9 procento, maisto, alkoholio ir tabako nepakito, o štai su energijos ištekliais nesusijusių pramonių prekių krito 2.6 procento.
Metinė infliacija Lietuvoje padidėjo trečią mėnesį iš eilės, šįkart nuo vieno iki 1.1 procento, kai dar balandį siekė vos 0.4 procento. Euro zonoje ji ūgtelėjo nuo 2.5 iki 2.6 procento, kai laukta, jog išliks tokia pati. 2023 metų liepą metinis kainų prieaugis siekė atitinkamai 7.2 bei 5.3 procento.
Bendroje valiutos zonoje per metus labiausiai brango paslaugos, tiesa, jų metinis kainų prieaugis prislopo nuo 4.1 procento iki keturių procentų, kai prieš metus - 5.6 procento. Maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų augimas sumažėjo nuo 2.4 iki 2.3 procento (prieš metus - 10.8 procento). Tuo tarpu su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių augo nuo 0.7 iki 0.8 procento, o energijos išteklių - nuo 0.2 iki 1.3 procento, kai 2023 metų liepą pirmuoju atveju fiksuotas penkių procentų metinis prieaugis, o antruoju - 6.1 procento kritimas.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčių poveikį, tai vadinama metinė bazinė infliacija euro zonoje per antrąjį šių metų vasaros mėnesį išliko tokia pati ir siekė 2.9 procento, kai prognozuota, jog pasikoreguos iki vidutiniškai 2.8 procento.
Per patį septintąjį šių metų mėnesį vartotojų kainų indeksas mūsų šalyje smuktelėjo 0.1 procento, kai euro zonoje nepakito (bazinis krito 0.2 procento). Tarp bendros valiutos šalių daugiausiai kainos liepą krito Italijoje bei Portugalijoje - po 0.8 procento, o štai labiausiai augo Nyderlanduose (1.3 procento) bei Kipre ir Kroatijoje - po vieną procentą.
Pačioje euro zonoje per septintąjį šių metų mėnesį labiausiai brango paslaugos (1.2 procento), energijos išteklių kainos pakilo 0.9 procento, maisto, alkoholio ir tabako nepakito, o štai su energijos ištekliais nesusijusių pramonių prekių krito 2.6 procento.