versija spausdinimui
(2)
Paaiškėjo balsavimo, galinčio tapti proveržiu Europos Sąjungos ateičiai, rezultatai. Valstybės narės balsavo už muitų įvedimą kinų elektromobiliams, o tam priešinosi Vokietija ir Vengrija, kai paramą išreiškė Prancūzija ir Lietuva.
Vokietija, Vengrija, Malta, Slovėnija ir Slovakija balsavo prieš minimų muitų įvedimą. Tuo tarpu Belgija, Čekija, Graikija, Kroatija, Kipras, Liuksemburgas, Austrija, Portugalija, Rumunija, Suomija, taip pat Ispanija ir Švedija, anksčiau nurodytos kaip potencialios opozicijos balsai, susilaikė nuo balsavimo.
Kitos Europos Sąjungos šalys pritarė muitų įvedimui. Jų pagrindinei advokatei Prancūzijai pritarė, be kita ko, Lietuva, Lenkija, Italija, Nyderlandai ir Danija. Norint blokuoti muitų įvedimą, reikėjo 15 šalių, kuriose bendras žmonių skaičius ne mažesnis kaip 65 procentai Europos Sąjungos gyventojų, balsavimo prieš.
Vokietijai nepavyko surinkti reikiamos daugumos. Dėl to Europos Komisija penkerių metų laikotarpiui galės įvesti nuolatinius muitus elektromobiliams iš Kinijos.
Komisija anksčiau buvo nusprendusi Kinijos elektromobilių gamintojams BYD (17 procentų), Geely (18,8 procento) ir SAIC (35,3 procento) nustatyti individualius laikinuosius muitus. Toks pat tarifas, kaip ir pastarosios įmonės atveju, bus taikomas ir kompanijoms, kurios nebendradarbiavo su ES institucijomis atliekant antisubsidijų tyrimą.
Kinijos valdžios institucijų subsidijos yra pagrindinė priežastis, kodėl iš šios šalies į Europos Sąjungą įvežamiems elektromobiliams bus taikomi muitai. Komisijos teigimu, nesąžiningos subsidijos gamybai iškraipė sąžiningos konkurencijos sąlygas bendruomenėje ir kėlė grėsmę vietos pramonei.
Berlynas labiausiai pasisakė prieš minimus muitus. Vokietijos automobilių kompanijos parduoda apie 20 procentų savo gaminių Kinijos rinkoje, taip pat perkėlė į ją didelę (jei ne didesnę) dalį produkcijos. Todėl Berlyno valdžia bijo Kinijos keršto ir nenori trikdyti verslo santykių su svarbiu partneriu.
Kinija yra didžiausia elektromobilių gamintoja pasaulyje. Pasaulinis šių automobilių eksportas iš šios valstybės išaugo net 70 procentų 2023 metais, pasiekęs 34,1 mlrd. dolerių vertę. ES yra didžiausia elektrinių transporto priemonių pirkėja iš minimos Azijos šalies, t.y. jai tenka beveik 40 procentų Kinijos eksporto.
2023 metais ES šalys įsigijo kiniškų automobilių už 3,5 mlrd. eurų – beveik 40 procentų daugiau nei metais anksčiau. Tai sukėlė susirūpinimą Europos sąjungoje ir kai kuriose šalyse, nes Kinijos elektromobilių kainos paprastai yra 20 procentų mažesnės nei ES gaminamų modelių.
Vokietija, Vengrija, Malta, Slovėnija ir Slovakija balsavo prieš minimų muitų įvedimą. Tuo tarpu Belgija, Čekija, Graikija, Kroatija, Kipras, Liuksemburgas, Austrija, Portugalija, Rumunija, Suomija, taip pat Ispanija ir Švedija, anksčiau nurodytos kaip potencialios opozicijos balsai, susilaikė nuo balsavimo.
Kitos Europos Sąjungos šalys pritarė muitų įvedimui. Jų pagrindinei advokatei Prancūzijai pritarė, be kita ko, Lietuva, Lenkija, Italija, Nyderlandai ir Danija. Norint blokuoti muitų įvedimą, reikėjo 15 šalių, kuriose bendras žmonių skaičius ne mažesnis kaip 65 procentai Europos Sąjungos gyventojų, balsavimo prieš.
Vokietijai nepavyko surinkti reikiamos daugumos. Dėl to Europos Komisija penkerių metų laikotarpiui galės įvesti nuolatinius muitus elektromobiliams iš Kinijos.
Komisija anksčiau buvo nusprendusi Kinijos elektromobilių gamintojams BYD (17 procentų), Geely (18,8 procento) ir SAIC (35,3 procento) nustatyti individualius laikinuosius muitus. Toks pat tarifas, kaip ir pastarosios įmonės atveju, bus taikomas ir kompanijoms, kurios nebendradarbiavo su ES institucijomis atliekant antisubsidijų tyrimą.
Kinijos valdžios institucijų subsidijos yra pagrindinė priežastis, kodėl iš šios šalies į Europos Sąjungą įvežamiems elektromobiliams bus taikomi muitai. Komisijos teigimu, nesąžiningos subsidijos gamybai iškraipė sąžiningos konkurencijos sąlygas bendruomenėje ir kėlė grėsmę vietos pramonei.
Berlynas labiausiai pasisakė prieš minimus muitus. Vokietijos automobilių kompanijos parduoda apie 20 procentų savo gaminių Kinijos rinkoje, taip pat perkėlė į ją didelę (jei ne didesnę) dalį produkcijos. Todėl Berlyno valdžia bijo Kinijos keršto ir nenori trikdyti verslo santykių su svarbiu partneriu.
Kinija yra didžiausia elektromobilių gamintoja pasaulyje. Pasaulinis šių automobilių eksportas iš šios valstybės išaugo net 70 procentų 2023 metais, pasiekęs 34,1 mlrd. dolerių vertę. ES yra didžiausia elektrinių transporto priemonių pirkėja iš minimos Azijos šalies, t.y. jai tenka beveik 40 procentų Kinijos eksporto.
2023 metais ES šalys įsigijo kiniškų automobilių už 3,5 mlrd. eurų – beveik 40 procentų daugiau nei metais anksčiau. Tai sukėlė susirūpinimą Europos sąjungoje ir kai kuriose šalyse, nes Kinijos elektromobilių kainos paprastai yra 20 procentų mažesnės nei ES gaminamų modelių.
))