versija spausdinimui
(1)
Šiandien paviešinus pirminius preliminarius Eurostat duomenis paaiškėjo, jog tiek mūsų šalyje, tiek Europoje užfiksuotas bendrojo vidaus produkto augimo paspartėjimas.
Palyginus su antruoju šių metų ketvirčiu, per praėjusį ketvirtį Lietuvos ekonomika paaugo 1.1 procento, arba beveik keturis kartus sparčiau nei ketvirtį prieš tai, kai augimas siekė 0.3 procento. Metinis ekonomikos prieaugis padidėjo nuo 1.5 iki 2.3 procento. Tuo tarpu kaimyninės Latvijos ketvirčio BVP kritimas padidėjo nuo 0.3 iki 0.4 procento, metinis - nuo 0.2 iki 1.4 procento.
Remiantis pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, euro zonos ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas buvo dvigubai didesnis nei per antrąjį ketvirtį ir siekė 0.4 procento, kai metinis prieaugis paspartėjo nuo 0.6 iki 0.9 procento. Ekonomistai prognozavo, kad augimas sieks atitinkamai 0.2 bei 0.8 procento.
Europos sąjungos ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis per trečiąjį ketvirtį išliko toks pats kaip ketvirtį prieš tai ir siekė 0.3 procento, o metinis padidėjo nuo 0.8 iki 0.9 procento.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, per ketvirtį paaugo 0.2 procento (laukta 0.1 procento kritimo), kai per antrąjį ketvirtį smuktelėjo 0.3 procento. Tuo tarpu lyginant su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, šios šalies BVP kaip ir ketvirtį prieš tai vėl susitraukė 0.2 procento, o prognozuota, jog smuks 0.3 procento.
Prancūzijos ekonomikos ketvirčio prieaugis padvigubėjo iki 0.4 procento (laukta 0.3 procento), o metinis - nuo 1 iki 1.3 procento, Ispanijos atitinkamai nepakito ir siekė 0.8 procento bei paspartėjo nuo 3.2 iki 3.4 procento (laukta 0.6 procento bei trijų procentų), o štai Italijos BVP per ketvirtį nepakito (prognozuota, kad kaip ir per antrąjį ketvirtį augs 0.2 procento), o metinis prieaugis prislopo nuo 0.6 iki 0.4 procento, o laukta paspartėjimo iki 0.7 procento.
Kaip minėta, tai tik pirminė preliminari informacija, o išsamesnius duomenis Eurostat paviešins lapkričio keturioliktą dieną.
Palyginus su antruoju šių metų ketvirčiu, per praėjusį ketvirtį Lietuvos ekonomika paaugo 1.1 procento, arba beveik keturis kartus sparčiau nei ketvirtį prieš tai, kai augimas siekė 0.3 procento. Metinis ekonomikos prieaugis padidėjo nuo 1.5 iki 2.3 procento. Tuo tarpu kaimyninės Latvijos ketvirčio BVP kritimas padidėjo nuo 0.3 iki 0.4 procento, metinis - nuo 0.2 iki 1.4 procento.
Remiantis pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, euro zonos ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas buvo dvigubai didesnis nei per antrąjį ketvirtį ir siekė 0.4 procento, kai metinis prieaugis paspartėjo nuo 0.6 iki 0.9 procento. Ekonomistai prognozavo, kad augimas sieks atitinkamai 0.2 bei 0.8 procento.
Europos sąjungos ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis per trečiąjį ketvirtį išliko toks pats kaip ketvirtį prieš tai ir siekė 0.3 procento, o metinis padidėjo nuo 0.8 iki 0.9 procento.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, per ketvirtį paaugo 0.2 procento (laukta 0.1 procento kritimo), kai per antrąjį ketvirtį smuktelėjo 0.3 procento. Tuo tarpu lyginant su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, šios šalies BVP kaip ir ketvirtį prieš tai vėl susitraukė 0.2 procento, o prognozuota, jog smuks 0.3 procento.
Prancūzijos ekonomikos ketvirčio prieaugis padvigubėjo iki 0.4 procento (laukta 0.3 procento), o metinis - nuo 1 iki 1.3 procento, Ispanijos atitinkamai nepakito ir siekė 0.8 procento bei paspartėjo nuo 3.2 iki 3.4 procento (laukta 0.6 procento bei trijų procentų), o štai Italijos BVP per ketvirtį nepakito (prognozuota, kad kaip ir per antrąjį ketvirtį augs 0.2 procento), o metinis prieaugis prislopo nuo 0.6 iki 0.4 procento, o laukta paspartėjimo iki 0.7 procento.
Kaip minėta, tai tik pirminė preliminari informacija, o išsamesnius duomenis Eurostat paviešins lapkričio keturioliktą dieną.