versija spausdinimui
(1)
Europos Komisijos paskelbta klimato veiksmų ataskaita atskleidė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ES 2023 metais sumažėjo daugiau nei 8 procentais, daugiausia dėl padidėjusios energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies. Jei toks tempas ir toliau tęsis, ES pasieks savo tikslą sumažinti išmetamų teršalų kiekį 55 procentais iki 2030 metų.
Tai didžiausias metinis išmetamųjų teršalų kritimas per dešimtmečius, paskelbė Europos Komisija. Vienintelė išimtis buvo 2020 metai, kai išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo rekordiškai - 9,8 procento dėl Covid-19 pandemijos ir valstybių narių nustatytų apribojimų.
Ataskaita rodo, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis šiandien yra 37 procentais mažesnis nei 1990 metais.
"Jei toks tempas ir toliau tęsis, ES sėkmingai pasieks savo tikslą iki 2030 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 procentais, palyginti su 1990 metų lygiu, taip pat iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą" – Briuselyje sakė EK atstovas Tim McPhie.
Anot pranešimo, rekordinis 16,5 procento išmetamųjų teršalų kiekio kritimas užregistruotas pramonės sektoriuje (pvz., naftos perdirbimo gamyklose ar plieno gamyklose), kuriam taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS). Šiandien ETS emisijos sektoriuje yra daugiau nei 47 procentais mažesnės nei 2005 metais, o ES siekia planuoto 62 procentų kritimo iki 2030 metų. Elektros gamybos ir šildymo emisijos sumažėjo 24 procentais palyginti su 2022 metais, o tai, kaip rašoma ataskaitoje, „lėmė atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač vėjo ir saulės energijos, padidėjimas (dalis) ir perėjimas nuo anglies“.
Aviacijos išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo 9,5 procento, o tai siejama su ūgtelėjusiu mobilumu po pandemijos. Bendrai iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais gautos pajamos pernai uždirbo 43,6 mlrd. eurų. Šios lėšos, be kita ko, buvo skirtos investicijoms į klimatą, o kai kurios – valstybėms narėms.
Tačiau tik dviem procentais sumažėjo pastatų, žemės ūkio ir transporto išmetamų teršalų kiekis. Čia kritimą daugiausia lėmė statybų sektoriaus susitraukimas.
Kaip komentavo EK atstovas, nors ataskaitos duomenys teikia vilčių, pastarojo meto stichinės nelaimės, įskaitant potvynius, gaisrus ir greitą temperatūros atšilimą, taip pat ir jūrose, rodo, kad ES turi griežčiau mažinti išmetamų teršalų kiekį ir daryti spaudimą savo tarptautiniams partneriams. Bendruomenė turės galimybę tai padaryti lapkritį, Azerbaidžane vyksiančioje COP29 klimato konferencijoje.
Tai didžiausias metinis išmetamųjų teršalų kritimas per dešimtmečius, paskelbė Europos Komisija. Vienintelė išimtis buvo 2020 metai, kai išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo rekordiškai - 9,8 procento dėl Covid-19 pandemijos ir valstybių narių nustatytų apribojimų.
Ataskaita rodo, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis šiandien yra 37 procentais mažesnis nei 1990 metais.
"Jei toks tempas ir toliau tęsis, ES sėkmingai pasieks savo tikslą iki 2030 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 procentais, palyginti su 1990 metų lygiu, taip pat iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą" – Briuselyje sakė EK atstovas Tim McPhie.
Anot pranešimo, rekordinis 16,5 procento išmetamųjų teršalų kiekio kritimas užregistruotas pramonės sektoriuje (pvz., naftos perdirbimo gamyklose ar plieno gamyklose), kuriam taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS). Šiandien ETS emisijos sektoriuje yra daugiau nei 47 procentais mažesnės nei 2005 metais, o ES siekia planuoto 62 procentų kritimo iki 2030 metų. Elektros gamybos ir šildymo emisijos sumažėjo 24 procentais palyginti su 2022 metais, o tai, kaip rašoma ataskaitoje, „lėmė atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač vėjo ir saulės energijos, padidėjimas (dalis) ir perėjimas nuo anglies“.
Aviacijos išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo 9,5 procento, o tai siejama su ūgtelėjusiu mobilumu po pandemijos. Bendrai iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais gautos pajamos pernai uždirbo 43,6 mlrd. eurų. Šios lėšos, be kita ko, buvo skirtos investicijoms į klimatą, o kai kurios – valstybėms narėms.
Tačiau tik dviem procentais sumažėjo pastatų, žemės ūkio ir transporto išmetamų teršalų kiekis. Čia kritimą daugiausia lėmė statybų sektoriaus susitraukimas.
Kaip komentavo EK atstovas, nors ataskaitos duomenys teikia vilčių, pastarojo meto stichinės nelaimės, įskaitant potvynius, gaisrus ir greitą temperatūros atšilimą, taip pat ir jūrose, rodo, kad ES turi griežčiau mažinti išmetamų teršalų kiekį ir daryti spaudimą savo tarptautiniams partneriams. Bendruomenė turės galimybę tai padaryti lapkritį, Azerbaidžane vyksiančioje COP29 klimato konferencijoje.