versija spausdinimui
(0)
Šiandien net trijų šalių centriniai bankai surengė savo atstovų posėdžius kuriuose buvo priimti sprendimai monetarinės politikos klausimais. Paaiškėjo, jog Anglijos ir Japonijos bankai palūkanų nepakeitė, o švedai nurėžė dar labiau.
Japonijos bankas (BoJ) per paskutinį metų posėdį išlaikė savo pagrindinę trumpalaikę palūkanų normą ties 0,25 procento lygiu, kuris yra aukščiausias nuo 2008 metų ir atitiko rinkos konsensusą. Ketvirtadienio sprendimas priimtas nepaisant to, kad JAV šiais metais trečią kartą sumažinta palūkanų norma, nes BoJ prireikė daugiau laiko tam, kad įvertintų tam tikras rizikas, ypač JAV ekonominę politiką valdant Donald Trump ir kitų metų atlyginimų perspektyvą. Valdyba laikėsi savo įvertinimo, kad Japonijos ekonomika, nepaisant kai kurių silpnumo sričių, eina link vidutinio atsigavimo.
Anglijos bankas šiandien, kaip ir laukta, savo bazinę palūkanų normą paliko ties 4,75 procento lygiu. Tiesa, trys iš devynių banko narių pasisakė už jos kirpimą 25 baziniais punktais. Toks sprendimas priimtas, nes padidėjus vartotojų infliacijai, darbo užmokesčio augimui ir kai kuriems infliacijos lūkesčių rodikliams, ūgtelėjo infliacijos išlikimo rizika. Centrinis bankas pabrėžė, kad tebėra tinkamas laipsniškas pinigų politikos suvaržymo panaikinimo metodas ir kad monetarinė politika turės išlikti ribojanti pakankamai ilgai, kol toliau išsisklaidys rizika, jog infliacija tvariai grįš iki 2 procentų tikslo vidutinės trukmės laikotarpiu.
Tuo tarpu Švedijos Centrinis bankas Riksbank ketvirtadienį savo pagrindinę palūkanų normą nurėžė dar 25 baziniais punktais iki 2,5 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Tai jau penktasis palūkanų normos sumažinimas šiais metais, iš viso 150 bazinių punktų, reaguojant į nuolat mažėjančią infliaciją ir besistabilizuojantį infliacijos spaudimą. Tai atsispindėjo bendrojoje lapkričio mėnesio infliacijoje, kuri siekė 1,6 procento - žemiausias lygis nuo 2021 metų liepos ir ketvirtas mėnesis iš eilės kai nesiekia centrinio banko nustatyto 2 procento tikslo. Tuo pat metu, nepaisant tam tikro atsigavimo, ekonominė veikla išliko silpna. Tuo pačiu politikos formuotojai pažymėjo, kad spartus palūkanų normų mažinimas su pavėlavimu paveiks ekonomiką, todėl ateityje reikia elgtis atsargiai.
Japonijos bankas (BoJ) per paskutinį metų posėdį išlaikė savo pagrindinę trumpalaikę palūkanų normą ties 0,25 procento lygiu, kuris yra aukščiausias nuo 2008 metų ir atitiko rinkos konsensusą. Ketvirtadienio sprendimas priimtas nepaisant to, kad JAV šiais metais trečią kartą sumažinta palūkanų norma, nes BoJ prireikė daugiau laiko tam, kad įvertintų tam tikras rizikas, ypač JAV ekonominę politiką valdant Donald Trump ir kitų metų atlyginimų perspektyvą. Valdyba laikėsi savo įvertinimo, kad Japonijos ekonomika, nepaisant kai kurių silpnumo sričių, eina link vidutinio atsigavimo.
Anglijos bankas šiandien, kaip ir laukta, savo bazinę palūkanų normą paliko ties 4,75 procento lygiu. Tiesa, trys iš devynių banko narių pasisakė už jos kirpimą 25 baziniais punktais. Toks sprendimas priimtas, nes padidėjus vartotojų infliacijai, darbo užmokesčio augimui ir kai kuriems infliacijos lūkesčių rodikliams, ūgtelėjo infliacijos išlikimo rizika. Centrinis bankas pabrėžė, kad tebėra tinkamas laipsniškas pinigų politikos suvaržymo panaikinimo metodas ir kad monetarinė politika turės išlikti ribojanti pakankamai ilgai, kol toliau išsisklaidys rizika, jog infliacija tvariai grįš iki 2 procentų tikslo vidutinės trukmės laikotarpiu.
Tuo tarpu Švedijos Centrinis bankas Riksbank ketvirtadienį savo pagrindinę palūkanų normą nurėžė dar 25 baziniais punktais iki 2,5 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Tai jau penktasis palūkanų normos sumažinimas šiais metais, iš viso 150 bazinių punktų, reaguojant į nuolat mažėjančią infliaciją ir besistabilizuojantį infliacijos spaudimą. Tai atsispindėjo bendrojoje lapkričio mėnesio infliacijoje, kuri siekė 1,6 procento - žemiausias lygis nuo 2021 metų liepos ir ketvirtas mėnesis iš eilės kai nesiekia centrinio banko nustatyto 2 procento tikslo. Tuo pat metu, nepaisant tam tikro atsigavimo, ekonominė veikla išliko silpna. Tuo pačiu politikos formuotojai pažymėjo, kad spartus palūkanų normų mažinimas su pavėlavimu paveiks ekonomiką, todėl ateityje reikia elgtis atsargiai.