Bloomberg pažymėjo, kad Europa savo dujų atsargas išnaudoja sparčiausiai per pastaruosius septynerius metus. Pernai požeminės saugyklos ES šiuo metu laiku buvo užpildytos 86 procentais. Nors negresia tiesioginis trūkumas, dėl greito tiekimo išeikvojimo gali būti sunku kaupti atsargas prieš kitą šildymo sezoną ir tai gali turėti įtakos trumpalaikėms kainoms.
„Naudojimas yra didelis, lyginant su 2024 metais“ – antradienį patvirtino Europos komisijos atstovė Anna Kaisa Itkonen.
Be žemų temperatūrų Europoje, išaugusį dujų atsargų sunaudojimą lėmė gamybinių gamyklų priežiūra Norvegijoje, ypač dėl dujų skystinimo veiklos nutraukimo Hammerfeste, kuri turėtų atnaujinti veiklą šią savaitę. EK atstovės teigimu, didesniam išėmimui iš sandėlių įtakos turėjo ir Vokietijos sprendimas atleisti nuo vadinamojo dujų mokesčio šalis, vežančias žaliavą tranzitu (jį vis dar moka vietiniai pirkėjai), o tai turėjo būti ypač naudinga Austrijai, Čekijai ir Slovakijai, kurios ieško alternatyvų rusiškoms dujoms.
Anna Kaisa Itkonen patikino, kad su dujų poreikio patenkinimu Europoje problemų nekils. Jos teigimu, sandėliai užpildyti 70 procentų reiškia, kad atsargos yra didesnės nei vidutiniškai laikotarpiu iki Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2022 metais. Po to Europa turėjo pereiti prie kitų dujų tiekimo šaltinių, o didžiausias dėmesys buvo skiriamas rezervų didinimui požeminėse saugyklose.
Tačiau Europos Komisija vis dar palaiko norą surengti Slovakijos vyriausybės ir Ukrainos atstovų susitikimą dėl Rusijos dujų tranzito pasibaigimo metų pradžioje.
Šiandien dujos Amsterdamo biržoje pinga virš vieno procento iki 46,66 eurų už megavatvalandę. Jų kaina krenta jau trečią sesiją iš eilės, o vien vakar - apie penkis procentus. Tiesa, per pastaruosius vienerius metus gamtinės dujos Europoje pabrango net beveik keturiasdešimt aštuoniais procentais.