versija spausdinimui
(0)
Šiandien trijų Europos šalių Centrinių bankų atstovai paskelbė savo sprendimus dėl bazinių palūkanų normų. Paaiškėjo, jog Anglijos ir Švedijos atveju jos nepakito, kai Šveicarijoje nuleistos beveik iki nulio.
Švedijos Riksbank kovą išlaikė 2,25 procento palūkanų normą, kas atitiko lūkesčius, remdamasis iš esmės nepakitusia infliacijos ir ekonomikos augimo perspektyva. Prieš tai ji nurėžta po 0,25 procento buvo tiek gruodį, tiek sausį, o iš viso per šį švelninimo ciklą nuo 4 procentų lygio palūkanų norma sumažinta šešis kartus. Politikos formuotojai pažymėjo, kad tikimasi, jog likusią metų dalį infliacija išliks didesnė už tikslinę, tačiau 2026 metais turėtų stabilizuotis ties 2 procentais. Tuo tarpu Švedijos ekonomika atsigauna, ją palaiko augantys realūs atlyginimai, mažesnės palūkanų išlaidos, didėjančios gynybos ir vyriausybės išlaidos. Tačiau rizika išlieka, įskaitant pasaulinius pokyčius, kronos kursą, eskaluojančius JAV prekybos konfliktus, geopolitinę įtampą Europoje ir namų ūkių išlaidų bei įmonių investicijų pokyčius.
Anglijos banko atstovai šiandien posėdyje balsavo už 4,5 procento palūkanų normos nepakeitimą, kas atitiko rinkos lūkesčius, o politikos formuotojai pasirinko laukimo ir žiūrėjimo metodą, esant atkakliai aukštai infliacijai ir pasaulio ekonomikos neapibrėžtumui. Už minimą sprendimą pasisakė aštuoni banko nariai, o viena atstovė balsavo už palūkanų mažinimą 25 baziniais punktais. Bankas pabrėžė, kad atsižvelgiant į vidutinės trukmės infliacijos perspektyvą, laipsniškas ir atsargus požiūris į tolesnį pinigų politikos suvaržymo panaikinimą tebėra tinkamas.
Tuo tarpu Šveicarijos Centrinis bankas ketvirtadienį irgi kaip ir laukta savo pagrindinę palūkanų normą nurėžė perpus iki vos 0,25 procento, kas yra žemiausias lygis nuo pat 2022 metų rugsėjo mėnesio. Esant žemai infliacijai ir ekonominiam neapibrėžtumui tai yra penktasis kirpimas dabartiniame cikle.
Nuo šių metų pradžios Švedijos krona euro atžvilgiu pabrango apie keturis procentus, svaras atpigo vienu procentu, o Šveicarijos franko vertė krito beveik dviem procentais.
Švedijos Riksbank kovą išlaikė 2,25 procento palūkanų normą, kas atitiko lūkesčius, remdamasis iš esmės nepakitusia infliacijos ir ekonomikos augimo perspektyva. Prieš tai ji nurėžta po 0,25 procento buvo tiek gruodį, tiek sausį, o iš viso per šį švelninimo ciklą nuo 4 procentų lygio palūkanų norma sumažinta šešis kartus. Politikos formuotojai pažymėjo, kad tikimasi, jog likusią metų dalį infliacija išliks didesnė už tikslinę, tačiau 2026 metais turėtų stabilizuotis ties 2 procentais. Tuo tarpu Švedijos ekonomika atsigauna, ją palaiko augantys realūs atlyginimai, mažesnės palūkanų išlaidos, didėjančios gynybos ir vyriausybės išlaidos. Tačiau rizika išlieka, įskaitant pasaulinius pokyčius, kronos kursą, eskaluojančius JAV prekybos konfliktus, geopolitinę įtampą Europoje ir namų ūkių išlaidų bei įmonių investicijų pokyčius.
Anglijos banko atstovai šiandien posėdyje balsavo už 4,5 procento palūkanų normos nepakeitimą, kas atitiko rinkos lūkesčius, o politikos formuotojai pasirinko laukimo ir žiūrėjimo metodą, esant atkakliai aukštai infliacijai ir pasaulio ekonomikos neapibrėžtumui. Už minimą sprendimą pasisakė aštuoni banko nariai, o viena atstovė balsavo už palūkanų mažinimą 25 baziniais punktais. Bankas pabrėžė, kad atsižvelgiant į vidutinės trukmės infliacijos perspektyvą, laipsniškas ir atsargus požiūris į tolesnį pinigų politikos suvaržymo panaikinimą tebėra tinkamas.
Tuo tarpu Šveicarijos Centrinis bankas ketvirtadienį irgi kaip ir laukta savo pagrindinę palūkanų normą nurėžė perpus iki vos 0,25 procento, kas yra žemiausias lygis nuo pat 2022 metų rugsėjo mėnesio. Esant žemai infliacijai ir ekonominiam neapibrėžtumui tai yra penktasis kirpimas dabartiniame cikle.
Nuo šių metų pradžios Švedijos krona euro atžvilgiu pabrango apie keturis procentus, svaras atpigo vienu procentu, o Šveicarijos franko vertė krito beveik dviem procentais.