versija spausdinimui
(0)
Viena iš "Nord Stream" dujotiekio akcininkių trims Baltijos valstybėms siūlo kartu statyti dujų saugyklą ir tiesti atšaką nuo garsiojo dujotiekio. Tačiau kol kas derybose dalyvauja tik Latvija, rašo dienraštis „Klaipėda“.
Bernhardas Bollas, "Nord Stream" akcininko BASF biuro Helsinkyje vadovas, susitikime su Lietuvos žurnalistais tikino, kad mūsų šalies atstovai kol kas nesikreipė į dujotiekio akcininkus dėl galimo atšakos tiesimo. Tokios diskusijos esą vyksta tik su Latvija. Tačiau Latvija turi apsispręsti, ar viena pajėgtų ir norėtų investuoti į maždaug 10 mlrd. kub. metrų talpos saugyklą.
Kitas variantas Lietuvai įgyti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį, pašnekovo manymu, būtų jungtis per Lenkiją prie Vokietijoje esančio dujotiekio "Opal". Lenkija jau planuoja jungtį su šiuo dujotiekiu ir taip pumpuoti dujas iš "Nord Stream". Tačiau, kad ir Lietuva galėtų prisijungti, pirmiausiai reikėtų sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sistemas.
Deja, Lietuvoje kol kas rimtų kalbų apie alternatyvų dujų tiekimą negirdėti. Bet kokiu atveju, šaliai, kuri rengiasi įgyvendinti milijardų vertės elektros jungčių ir atominės elektrinės statybos projektus, dar ir dujotiekių jungtys būtų pernelyg didelė našta.
Pirma ir viena svarbiausių užduočių Lietuvai šiuo metu – susitarti su "Gazprom" dėl papildomo dujų tiekimo po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 metais ir atlikti esamų vamzdynų pralaidumo padidinimo darbus. Tačiau, kaip anksčiau minėjo "Lietuvos dujų" atstovai, nei užsakymų dėl papildomų ir konkrečių dujų kiekių, nei konkrečių kalbų dėl investicijų į vamzdynus nėra.
Nepaisant ne kartą keisto dujotiekio maršruto ir protestų, "Nord Stream" bus pradėtas tiesti laiku – kitais metais, o baigtas 2010 metais. Pašnekovas pripažįsta, kad galutinis dujotiekio maršrutas nėra aiškus ir šiandien, dėl jo tebevyksta diskusijos. Su visomis prie Baltijos jūros esančiomis valstybėmis dėl projekto deramasi tik tiek, kiek to reikalauja tarptautiniai susitarimai dėl darbų neteritoriniuose vandenyse.
B.Bollas pripažįsta, kad "Nord Stream" projekto rengėjai padarė tik vieną klaidą: per vėlai į diskusiją dėl dujotiekio įtraukė Baltijos valstybes, kurios iki šiol yra priklausomos nuo vienintelės dujų tiekėjos "Gazprom" ir vienintelio iš Rusijos einančio vamzdyno. "Tačiau šis projektas yra tarp prioritetinių ES energetikos projektų", – sakė B.Bollas. Jis pripažįsta, kad projektas be galo politizuotas, tačiau reikalingas Europai.
Bernhardas Bollas, "Nord Stream" akcininko BASF biuro Helsinkyje vadovas, susitikime su Lietuvos žurnalistais tikino, kad mūsų šalies atstovai kol kas nesikreipė į dujotiekio akcininkus dėl galimo atšakos tiesimo. Tokios diskusijos esą vyksta tik su Latvija. Tačiau Latvija turi apsispręsti, ar viena pajėgtų ir norėtų investuoti į maždaug 10 mlrd. kub. metrų talpos saugyklą.
Kitas variantas Lietuvai įgyti alternatyvų dujų tiekimo šaltinį, pašnekovo manymu, būtų jungtis per Lenkiją prie Vokietijoje esančio dujotiekio "Opal". Lenkija jau planuoja jungtį su šiuo dujotiekiu ir taip pumpuoti dujas iš "Nord Stream". Tačiau, kad ir Lietuva galėtų prisijungti, pirmiausiai reikėtų sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sistemas.
Deja, Lietuvoje kol kas rimtų kalbų apie alternatyvų dujų tiekimą negirdėti. Bet kokiu atveju, šaliai, kuri rengiasi įgyvendinti milijardų vertės elektros jungčių ir atominės elektrinės statybos projektus, dar ir dujotiekių jungtys būtų pernelyg didelė našta.
Pirma ir viena svarbiausių užduočių Lietuvai šiuo metu – susitarti su "Gazprom" dėl papildomo dujų tiekimo po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 metais ir atlikti esamų vamzdynų pralaidumo padidinimo darbus. Tačiau, kaip anksčiau minėjo "Lietuvos dujų" atstovai, nei užsakymų dėl papildomų ir konkrečių dujų kiekių, nei konkrečių kalbų dėl investicijų į vamzdynus nėra.
Nepaisant ne kartą keisto dujotiekio maršruto ir protestų, "Nord Stream" bus pradėtas tiesti laiku – kitais metais, o baigtas 2010 metais. Pašnekovas pripažįsta, kad galutinis dujotiekio maršrutas nėra aiškus ir šiandien, dėl jo tebevyksta diskusijos. Su visomis prie Baltijos jūros esančiomis valstybėmis dėl projekto deramasi tik tiek, kiek to reikalauja tarptautiniai susitarimai dėl darbų neteritoriniuose vandenyse.
B.Bollas pripažįsta, kad "Nord Stream" projekto rengėjai padarė tik vieną klaidą: per vėlai į diskusiją dėl dujotiekio įtraukė Baltijos valstybes, kurios iki šiol yra priklausomos nuo vienintelės dujų tiekėjos "Gazprom" ir vienintelio iš Rusijos einančio vamzdyno. "Tačiau šis projektas yra tarp prioritetinių ES energetikos projektų", – sakė B.Bollas. Jis pripažįsta, kad projektas be galo politizuotas, tačiau reikalingas Europai.