versija spausdinimui
(0)
Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2008 metų rugpjūčio mėnesį buvo minus 27. Palyginti su liepos mėnesiu, jis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Toks žemas vartotojų pasitikėjimas paskutinį kartą užfiksuotas 2001 metų pabaigoje.
Palyginti su liepos mėnesiu, daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą ir pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius metus.
Rugpjūčio mėnesį 19 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 30 proc. – kad pablogėjo, o 51 proc. gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė. Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 16 proc. gyventojų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 34 proc. – pablogėjimo. 46 procentai apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 13 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 59 proc. – kad pablogėjo, o 26 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė. Šalies ekonominės padėties prognozės, palyginti su liepos mėnesiu, buvo šiek tiek optimistiškesnės. Rugpjūčio mėnesį 11 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 51 proc. prognozavo pablogėjimą, 32 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 32 proc. punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus, gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą, dalis padidėjo nuo 9 iki 52 procentų. Didelę įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo ir daug pesimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, dalis padidėjo nuo 13 iki 51 procento. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino savo šeimos finansinės padėties perspektyvas ir galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Palyginti su liepos mėnesiu, daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą ir pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius metus.
Rugpjūčio mėnesį 19 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 30 proc. – kad pablogėjo, o 51 proc. gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė. Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 16 proc. gyventojų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 34 proc. – pablogėjimo. 46 procentai apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 13 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 59 proc. – kad pablogėjo, o 26 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė. Šalies ekonominės padėties prognozės, palyginti su liepos mėnesiu, buvo šiek tiek optimistiškesnės. Rugpjūčio mėnesį 11 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 51 proc. prognozavo pablogėjimą, 32 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 32 proc. punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus, gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą, dalis padidėjo nuo 9 iki 52 procentų. Didelę įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo ir daug pesimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pablogės, dalis padidėjo nuo 13 iki 51 procento. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino savo šeimos finansinės padėties perspektyvas ir galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.