versija spausdinimui
(0)
Baltijos šalių finansų ministrai įsitikinę, kad šalių ūkių plėtros perspektyvai didelę reikšmę turi fiskalinės drausmės laikymasis. Visose Baltijos valstybėse skolos lygis yra žemas, šalys turi mažą fiskalinį deficitą arba subalansuotą biudžetą, laikėsi konservatyvios išlaidų politikos – tai ir kartu tolesnis fiskalinės drausmės laikymasis gali užtikrinti darnaus ilgalaikio ūkio augimo perspektyvas.
Šiandien Trakuose vykusiame metiniame Baltijos šalių finansų ministrų susitikime, kuriame dalyvavo Latvijos finansų ministras Atis Slakteris, Estijos finansų ministras Ivari Padar ir Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius, buvo aptartos Baltijos šalių ekonomikos ir finansų aktualijos. Finansų ministrų nuomone, prisijungimas prie euro zonos būtų svarbus Baltijos šalių makroekonominiam stabilumui užtikrinti, tačiau artimiausiu metu šalims iškils sunkumų įgyvendinant Mastrichto kriterijus. Dėl tokių vidaus ir išorės veiksnių kaip didelės energijos ir maisto produktų kainos infliacijos lygis išlieka aukštas, nors infliacijos spaudimas turėtų atlėgti. Be to, sunkiau įgyvendinami tampa valdžios sektoriaus finansų srityje užsibrėžti tikslai. Baltijos šalių Finansų ministrai patvirtino, kad euro įvedimas yra visų Baltijos šalių strateginis uždavinys.
Susitikime ministrai aptarė akcizų kurui klausimus. Lietuvai, Latvijai bei Estijai, kaip ir kai kurioms kitoms valstybėms narėms, buvo suteikti pereinamieji laikotarpiai, kol bus pasiekti minimalūs akcizų tarifai benzinui, dyzeliniams degalams ir žibalui. Estija jau yra pasiekusi minimalius tarifus, o Latvija ir Lietuva – dar ne. Tačiau 2007 metais Europos Komisija pasiūlė iki 2014 metų padidinti minimalų akcizų tarifą benzinui nuo 359 eurų iki 380 eurų, o dyzeliniams degalams – nuo 330 iki 380 eurų už 1000 litrų (Lietuvai, Latvijai ir Estijai šiems akcizų tarifams pasiekti buvo siūlytas naujas pereinamasis laikotarpis iki 2017 metų). Šis pasiūlymas ne kartą svarstytas ES darbo grupėse, ir dauguma valstybių narių svarstymų metu pritarė siūlymui didinti akcizų tarifus. Diskusijos dėl galimo minimalių tarifų padidinimo ES mastu tęsis šių metų rudenį, kai Europos Komisija pateiks siūlymą dėl energijos apmokestinimo.
Susitikime buvo aptarti ir šią vasarą Europos Komisijos pateikti siūlymai atlikti keletą esminių pakeitimų, susijusių su cigarečių ir kitų apdoroto tabako rūšių apmokestinimu. EK šiuos siūlymus pateikė atsižvelgdama į vidaus rinkos ir sveikatos apsaugos sistemoje keliamus tikslus. Baltijos šalys keletą pastarųjų metų dideliais tempais didino akcizų tarifus cigaretėms, o Estija pasiekė minimalų dydį, pakėlusi akcizą nuo 2008 metų liepos.
Baltijos šalių finansų ministrai mano, kad šiuo metu šioje srityje Europos Sąjungos mastu sprendimai nėra tikslingi, o toliau didinant bet kurios rūšies prekių akcizus, šalys narės turi turėti galimybę remtis savo įgyvendinamais tikslais ir prioritetais, o ne bendrais susitarimais.
Baltijos šalių finansų ministrai daug dėmesio skyrė ir Europos Sąjungos biudžeto peržiūros klausimams. ES biudžeto peržiūra suteikia galimybę išanalizuoti ilgalaikius ES biudžeto uždavinius; išsiaiškinti, kaip pakeisti ES biudžetą, kad jis kuo geriau atspindėtų ir padėtų įgyvendinti ES vykdomas politikas; ieškoti naujo konsensuso, kaip organizuoti ES išlaidas ir kaip jas finansuoti.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos pozicijose dėl ES biudžeto peržiūros atsispindi bendri prioritetai. Kaip ir dauguma kitų valstybių narių, Baltijos šalys mano, kad vienas svarbiausių ES finansavimo prioritetų yra sanglaudos politika, kuri be abejonės kuria ypač didelę pridėtinę vertę visos ES mastu. Be to, Estija, Latvija ir Lietuva pažymi, kad svarbiausiu sanglaudos politikos tikslu ateityje turėtų išlikti Europos Bendrijos steigimo sutartyje įtvirtintas išsivystymo skirtumų tarp ES regionų mažinimas, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas silpniausiai išsivysčiusiems ES regionams.
Kitos svarbios nuostatos – išskirtinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo svarba ir žemės ūkio politikos, kaip bendrosios ES politikos, išlaikymas. Reforma turi būti tęsiama, stiprinant antrąją žemės ūkio politikos pakopą. Visos trys Baltijos šalys, turėdamos išorinės ES sienos dalį, didelę reikšmę skiria efektyvios migracijos politikos formavimui bei išorės sienos apsaugai, taip pat Europos kaimynystės politikos įgyvendinimui. Kitas Baltijos šalims ypač aktualus klausimas – transeuropinių tinklų plėtimas.
Lietuvai, Latvijai ir Estijai ypač svarbus energetinio saugumo užtikrinimas, kurį garantuoti gali tik visiškai integruota energetikos vidaus rinka ir strateginių energetikos projektų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į klimato kaitos poveikio mažinimo tikslus, pakankamas dėmesys turi būti skiriamas mažiau taršių energetinių technologijų kūrimui. Trijų Baltijos šalių finansų ministrai sutarė ir ateityje koordinuoti savo veiksmus, sprendžiant svarbiausius ES biudžeto klausimus.
Baltijos šalių finansų ministrai nepateikė tikslios datos kada jos galėtų prisijungti prie euro zonos, tačiau paminėjo, kad stengsis tai atlikti kaip įmanoma greičiau.
Šiandien Trakuose vykusiame metiniame Baltijos šalių finansų ministrų susitikime, kuriame dalyvavo Latvijos finansų ministras Atis Slakteris, Estijos finansų ministras Ivari Padar ir Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius, buvo aptartos Baltijos šalių ekonomikos ir finansų aktualijos. Finansų ministrų nuomone, prisijungimas prie euro zonos būtų svarbus Baltijos šalių makroekonominiam stabilumui užtikrinti, tačiau artimiausiu metu šalims iškils sunkumų įgyvendinant Mastrichto kriterijus. Dėl tokių vidaus ir išorės veiksnių kaip didelės energijos ir maisto produktų kainos infliacijos lygis išlieka aukštas, nors infliacijos spaudimas turėtų atlėgti. Be to, sunkiau įgyvendinami tampa valdžios sektoriaus finansų srityje užsibrėžti tikslai. Baltijos šalių Finansų ministrai patvirtino, kad euro įvedimas yra visų Baltijos šalių strateginis uždavinys.
Susitikime ministrai aptarė akcizų kurui klausimus. Lietuvai, Latvijai bei Estijai, kaip ir kai kurioms kitoms valstybėms narėms, buvo suteikti pereinamieji laikotarpiai, kol bus pasiekti minimalūs akcizų tarifai benzinui, dyzeliniams degalams ir žibalui. Estija jau yra pasiekusi minimalius tarifus, o Latvija ir Lietuva – dar ne. Tačiau 2007 metais Europos Komisija pasiūlė iki 2014 metų padidinti minimalų akcizų tarifą benzinui nuo 359 eurų iki 380 eurų, o dyzeliniams degalams – nuo 330 iki 380 eurų už 1000 litrų (Lietuvai, Latvijai ir Estijai šiems akcizų tarifams pasiekti buvo siūlytas naujas pereinamasis laikotarpis iki 2017 metų). Šis pasiūlymas ne kartą svarstytas ES darbo grupėse, ir dauguma valstybių narių svarstymų metu pritarė siūlymui didinti akcizų tarifus. Diskusijos dėl galimo minimalių tarifų padidinimo ES mastu tęsis šių metų rudenį, kai Europos Komisija pateiks siūlymą dėl energijos apmokestinimo.
Susitikime buvo aptarti ir šią vasarą Europos Komisijos pateikti siūlymai atlikti keletą esminių pakeitimų, susijusių su cigarečių ir kitų apdoroto tabako rūšių apmokestinimu. EK šiuos siūlymus pateikė atsižvelgdama į vidaus rinkos ir sveikatos apsaugos sistemoje keliamus tikslus. Baltijos šalys keletą pastarųjų metų dideliais tempais didino akcizų tarifus cigaretėms, o Estija pasiekė minimalų dydį, pakėlusi akcizą nuo 2008 metų liepos.
Baltijos šalių finansų ministrai mano, kad šiuo metu šioje srityje Europos Sąjungos mastu sprendimai nėra tikslingi, o toliau didinant bet kurios rūšies prekių akcizus, šalys narės turi turėti galimybę remtis savo įgyvendinamais tikslais ir prioritetais, o ne bendrais susitarimais.
Baltijos šalių finansų ministrai daug dėmesio skyrė ir Europos Sąjungos biudžeto peržiūros klausimams. ES biudžeto peržiūra suteikia galimybę išanalizuoti ilgalaikius ES biudžeto uždavinius; išsiaiškinti, kaip pakeisti ES biudžetą, kad jis kuo geriau atspindėtų ir padėtų įgyvendinti ES vykdomas politikas; ieškoti naujo konsensuso, kaip organizuoti ES išlaidas ir kaip jas finansuoti.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos pozicijose dėl ES biudžeto peržiūros atsispindi bendri prioritetai. Kaip ir dauguma kitų valstybių narių, Baltijos šalys mano, kad vienas svarbiausių ES finansavimo prioritetų yra sanglaudos politika, kuri be abejonės kuria ypač didelę pridėtinę vertę visos ES mastu. Be to, Estija, Latvija ir Lietuva pažymi, kad svarbiausiu sanglaudos politikos tikslu ateityje turėtų išlikti Europos Bendrijos steigimo sutartyje įtvirtintas išsivystymo skirtumų tarp ES regionų mažinimas, todėl prioritetas turėtų būti teikiamas silpniausiai išsivysčiusiems ES regionams.
Kitos svarbios nuostatos – išskirtinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo svarba ir žemės ūkio politikos, kaip bendrosios ES politikos, išlaikymas. Reforma turi būti tęsiama, stiprinant antrąją žemės ūkio politikos pakopą. Visos trys Baltijos šalys, turėdamos išorinės ES sienos dalį, didelę reikšmę skiria efektyvios migracijos politikos formavimui bei išorės sienos apsaugai, taip pat Europos kaimynystės politikos įgyvendinimui. Kitas Baltijos šalims ypač aktualus klausimas – transeuropinių tinklų plėtimas.
Lietuvai, Latvijai ir Estijai ypač svarbus energetinio saugumo užtikrinimas, kurį garantuoti gali tik visiškai integruota energetikos vidaus rinka ir strateginių energetikos projektų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į klimato kaitos poveikio mažinimo tikslus, pakankamas dėmesys turi būti skiriamas mažiau taršių energetinių technologijų kūrimui. Trijų Baltijos šalių finansų ministrai sutarė ir ateityje koordinuoti savo veiksmus, sprendžiant svarbiausius ES biudžeto klausimus.
Baltijos šalių finansų ministrai nepateikė tikslios datos kada jos galėtų prisijungti prie euro zonos, tačiau paminėjo, kad stengsis tai atlikti kaip įmanoma greičiau.