versija spausdinimui
(0)
Iki šiol tebevykstanti sparti modernių prekybinių patalpų plėtra ir lėtėjantis ekonomikos augimas gali atsiliepti tiek prekybinių patalpų užimtumui, tiek jų nuomos kainoms didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „Jeigu anksčiau pastatų savininkams pavykdavo pilnai išnuomoti prekybines patalpas iki jų atidarymo, tai šiandieninėje rinkoje toks scenarijus yra mažiau tikėtinas.
Statytojams turbūt jau nebepavyks taip lengvai surasti nuomininkų naujiems projektams, todėl artimiausiu metu vargu ar galima prognozuoti prekybinių patalpų nuomos kainų augimą - greičiausiai nuomos kainos išliks stabilios arba netgi šiek tiek sumažės“, - apie ateities tendencijas kalba „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas S. Vagonis. Specialisto manymu, lėtėjantis gyventojų vartojimas ir auganti prekybos plotų konkurencija, veikiausiai skatins prekybos centrų savininkus lanksčiau žiūrėti į nuomininkų keliamus reikalavimus, ieškoti naujų prekės ženklų arba net keisti, ar bent jau tobulinti, prekybos centrų koncepciją, kuri leistų išlaikyti nemažėjantį lankytojų srautą.
Iki 2009 metų pabaigos modernių prekybinių patalpų rinkoje plėtros lyderio pozicija tarp Lietuvos didmiesčių atiteks Šiauliams, kur bendras šiuolaikinių prekybinių patalpų plotas vienam gyventojui sudarys virš 1 m2 – daugiausia visoje Lietuvoje. Labiausiai įtakos tam turės baigiamas statyti Šiaulių „Akropolis“, kurio bendras nuomojamas plotas sieks 34,000 m2. Nepaisant duris atversiančių vienų didžiausių Lietuvoje prekybos centrų „Panorama“ ir „Ozas“ (jų nuomojamas plotas atitinkamai 50,000 m2 ir 60,000 m2), Vilniuje prekybos centrų plotas tenkantis vienam gyventojui sieks „tik“ 0,71 m2, arba 30 proc. mažiau nei Šiauliuose.
2007 metais prasidėjusios pasaulio finansų rinkos problemos šiemet pastebimai pakoregavo ir Lietuvos komercinių patalpų investicinio pelningumo rodiklius. Šiuo metu investicijų į komercinės paskirties turtą - modernius verslo, prekybos, logistikos centrus - pelningumas vidutiniškai sudaro 6,5-7,5 proc. Atsižvelgiant į tai, kad per paskutinius metus pelningumo rodikliai išaugo 0,5-1,0 proc., galima konstatuoti, kad tokio tipo objektų (komercinių pastatų su nuomininkų kompleksu) vertė per paskutinius 12 mėnesių sumažėjo 5-10 proc. „Augantys komercinių patalpų pelningumo rodikliai reiškia mažėjančią turto vertę, kadangi už tas pačias turto generuojamas pajamas yra mokama mažesnė pirkimo kaina“, - teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Pagrindinėmis komercinių pastatų vertės sumažėjimo priežastimis „Ober-Haus“ specialistas įvardino išaugusias paskolų palūkanas pasaulinėje finansų rinkoje, o taip pat prieštaringas mūsų šalies ekonomikos bei nekilnojamojo turto rinkos ateities prognozes, kurios stipriai sumažino stambių užsienio investuotojų susidomėjimą mūsų šalimi. Pasak S. Vagonio, įtakos pelningumo pokyčiams turėjo ir komercinių patalpų rinkoje fiksuojama nuomos kainų stabilizacija.
Bet kokiu atveju, net ir vėstanti Lietuvos komercinių patalpų rinka ir toliau turėtų išlikti patraukli tiek vietiniams, tiek ir užsienio investuotojams, kurie tiki ilgalaikėmis nekilnojamojo turto perspektyvomis. Tačiau akivaizdu, kad potencialūs investuotojai žymiai atsargiau rinksis investicinius projektus ir sieks juos įsigyti už jiems patrauklią kainą.
Statytojams turbūt jau nebepavyks taip lengvai surasti nuomininkų naujiems projektams, todėl artimiausiu metu vargu ar galima prognozuoti prekybinių patalpų nuomos kainų augimą - greičiausiai nuomos kainos išliks stabilios arba netgi šiek tiek sumažės“, - apie ateities tendencijas kalba „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas S. Vagonis. Specialisto manymu, lėtėjantis gyventojų vartojimas ir auganti prekybos plotų konkurencija, veikiausiai skatins prekybos centrų savininkus lanksčiau žiūrėti į nuomininkų keliamus reikalavimus, ieškoti naujų prekės ženklų arba net keisti, ar bent jau tobulinti, prekybos centrų koncepciją, kuri leistų išlaikyti nemažėjantį lankytojų srautą.
Iki 2009 metų pabaigos modernių prekybinių patalpų rinkoje plėtros lyderio pozicija tarp Lietuvos didmiesčių atiteks Šiauliams, kur bendras šiuolaikinių prekybinių patalpų plotas vienam gyventojui sudarys virš 1 m2 – daugiausia visoje Lietuvoje. Labiausiai įtakos tam turės baigiamas statyti Šiaulių „Akropolis“, kurio bendras nuomojamas plotas sieks 34,000 m2. Nepaisant duris atversiančių vienų didžiausių Lietuvoje prekybos centrų „Panorama“ ir „Ozas“ (jų nuomojamas plotas atitinkamai 50,000 m2 ir 60,000 m2), Vilniuje prekybos centrų plotas tenkantis vienam gyventojui sieks „tik“ 0,71 m2, arba 30 proc. mažiau nei Šiauliuose.
2007 metais prasidėjusios pasaulio finansų rinkos problemos šiemet pastebimai pakoregavo ir Lietuvos komercinių patalpų investicinio pelningumo rodiklius. Šiuo metu investicijų į komercinės paskirties turtą - modernius verslo, prekybos, logistikos centrus - pelningumas vidutiniškai sudaro 6,5-7,5 proc. Atsižvelgiant į tai, kad per paskutinius metus pelningumo rodikliai išaugo 0,5-1,0 proc., galima konstatuoti, kad tokio tipo objektų (komercinių pastatų su nuomininkų kompleksu) vertė per paskutinius 12 mėnesių sumažėjo 5-10 proc. „Augantys komercinių patalpų pelningumo rodikliai reiškia mažėjančią turto vertę, kadangi už tas pačias turto generuojamas pajamas yra mokama mažesnė pirkimo kaina“, - teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Pagrindinėmis komercinių pastatų vertės sumažėjimo priežastimis „Ober-Haus“ specialistas įvardino išaugusias paskolų palūkanas pasaulinėje finansų rinkoje, o taip pat prieštaringas mūsų šalies ekonomikos bei nekilnojamojo turto rinkos ateities prognozes, kurios stipriai sumažino stambių užsienio investuotojų susidomėjimą mūsų šalimi. Pasak S. Vagonio, įtakos pelningumo pokyčiams turėjo ir komercinių patalpų rinkoje fiksuojama nuomos kainų stabilizacija.
Bet kokiu atveju, net ir vėstanti Lietuvos komercinių patalpų rinka ir toliau turėtų išlikti patraukli tiek vietiniams, tiek ir užsienio investuotojams, kurie tiki ilgalaikėmis nekilnojamojo turto perspektyvomis. Tačiau akivaizdu, kad potencialūs investuotojai žymiai atsargiau rinksis investicinius projektus ir sieks juos įsigyti už jiems patrauklią kainą.