versija spausdinimui
(0)
Wall Street finansų krizė, persimetanti vis į naujus pasaulio kampelius iškelia tradicinius tokiais atvejais klausimus „kas kaltas“ bei „ką daryti“, komentuoja Lietuvos laisvos rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius. Visa eilė komentatorių ir politikų suskubo pareikšti, kad kaltas nereguliuojamas kapitalizmas ir, dėsninga, kad jį reiktų reguliuoti. Tai kelia nerimo, nes realybė yra kiek kita, ir sprendimai, atitinkamai, turėtų būti kiti.
Populiaru atkreipti dėmesį į tai, kad bankrutuojantys investiciniai bankai buvo labai mažai reguliuojami. Vyrauja nuomonė, kad finansų krizę sukėlė įvairių nereguliuojamų finansų instrumentų paplitimas. Jei daromos tokios išvados apie krizės priežastis, logiška, kad kapitalizmo citadelę – finansų rinkas – reikia labiau reguliuoti. Nors finansiniai instrumentai dabar dažniausiai minimi kaip krizės priežastis, ne jie yra krizės kaltininkai.
Reikia neužmiršti, kad krizė pirmiausia palietė ne nereguliuojamus, o reguliuojamus bankus. Jau prieš metus JAV reguliuojamų bankų nuosavi rezervai buvo neigiami, tai reiškia, kad apskritai rezervai buvo tik dėl to, kad bankams paskolino JAV centrinė rezervų sistema. Krizė susiformavo dėl to, kad JAV federalinė rezervų sistema kelerius metus iš eilės nuolat didino pinigų kiekį. Todėl ekonomikos dalyviai gavo iškreiptų signalų, o tai privedė prie perinvestavimo ir galiausiai prie žlugimo.
Problema yra dirbtinis pakilimas, kuris vyko prieš krizę. Šis pakilimas, įskaitant ir nekilnojamojo turto bumą, įskaitant blogas paskolas nekilnojamam turtui, beje, buvo tiesiogiai paskatinti Amerikos valdžios. City Bank netgi buvo nubaustas, kad išduoda nepakankamai būsto paskolų pagal valdžios reikalaujamus standartus. Krizė vėl viską atstato į savo vietas. Kuo ilgiau trukdoma šiam atsistatymui, tuo didesni iškreipimai ekonomikoje sukuriami, tuo sunkesnė ir ilgesnė krizė.
Populiaru atkreipti dėmesį į tai, kad bankrutuojantys investiciniai bankai buvo labai mažai reguliuojami. Vyrauja nuomonė, kad finansų krizę sukėlė įvairių nereguliuojamų finansų instrumentų paplitimas. Jei daromos tokios išvados apie krizės priežastis, logiška, kad kapitalizmo citadelę – finansų rinkas – reikia labiau reguliuoti. Nors finansiniai instrumentai dabar dažniausiai minimi kaip krizės priežastis, ne jie yra krizės kaltininkai.
Reikia neužmiršti, kad krizė pirmiausia palietė ne nereguliuojamus, o reguliuojamus bankus. Jau prieš metus JAV reguliuojamų bankų nuosavi rezervai buvo neigiami, tai reiškia, kad apskritai rezervai buvo tik dėl to, kad bankams paskolino JAV centrinė rezervų sistema. Krizė susiformavo dėl to, kad JAV federalinė rezervų sistema kelerius metus iš eilės nuolat didino pinigų kiekį. Todėl ekonomikos dalyviai gavo iškreiptų signalų, o tai privedė prie perinvestavimo ir galiausiai prie žlugimo.
Problema yra dirbtinis pakilimas, kuris vyko prieš krizę. Šis pakilimas, įskaitant ir nekilnojamojo turto bumą, įskaitant blogas paskolas nekilnojamam turtui, beje, buvo tiesiogiai paskatinti Amerikos valdžios. City Bank netgi buvo nubaustas, kad išduoda nepakankamai būsto paskolų pagal valdžios reikalaujamus standartus. Krizė vėl viską atstato į savo vietas. Kuo ilgiau trukdoma šiam atsistatymui, tuo didesni iškreipimai ekonomikoje sukuriami, tuo sunkesnė ir ilgesnė krizė.