versija spausdinimui
(0)
Lietuvos banko valdyba šiandien patvirtino Lietuvos banko vidutinio laikotarpio makroekonomines prognozes. Palyginti su liepos mėnesiu, 2008–2009 m. šalies ūkio plėtros perspektyvos vertinamos mažiau palankiai: neigiami pokyčiai bus didesni, o ūkio atsigavimas užtruks ilgiau nei anksčiau tikėtasi. BVP augimo prognozės buvo sumažintos dėl išsipildžiusios rizikos veiksnių – ūkio plėtros lėtėjimas vyksta staigiau ir bus gilesnis nei manyta.
Tai iš esmės susiję su globalios finansų krizės sąlygomis sparčiai prastėjančiais gyventojų ir įmonių ekonominės raidos lūkesčiais. Prognozių peržiūrėjimą taip pat lemia vis mažiau palanki išorės aplinka. Nors ryškesnių likvidumo suvaržymų Lietuvos bankų sektoriuje kol kas nematyti, pasitikėjimo krizė finansų rinkose ir finansinio sverto mažėjimas pasaulio mastu didina skolinimosi kainą. Daugelio Lietuvos užsienio prekybos partnerių augimo perspektyvos taip pat buvo sumažintos (tam tikrų šalių (pavyzdžiui, Latvijos ir Estijos) – reikšmingai).
Realiojo BVP augimas kiek sulėtėjo ir 2008 m. antrąjį ketvirtį sudarė 5,2 proc. Ūkio plėtros inertiškumą kol kas palaiko namų ūkių vartojimas, tačiau inercijos įtaka sparčiai blėsta, todėl vartojimo lėtėjimas turėtų įgauti pagreitį artimiausiais ketvirčiais. Nors nominaliųjų pajamų augimas dar nelėtėja, vartotojų perkamąją galią sumažino infliacija. Be to, pastaraisiais metais vartojimo augimas viršijo realių pajamų didėjimą dėl grynojo namų ūkiams suteikiamų paskolų srauto. Kainų kritimo lūkesčiai nekilnojamojo turto rinkoje ir blogesnės ūkio raidos perspektyvos stipriai sulėtino ir būsto, ir vartojamųjų paskolų portfelio augimą. Mažėjantis naujai suteikiamų paskolų gyventojams mastas ateinančiais metais sumažins galimybes didinti privatų vartojimą skolinantis, o dėl padidėjusių turimos skolos tvarkymo išlaidų privatus vartojimas kris labiau nei realiosios disponuojamosios pajamos.
Bendrųjų investicijų augimas tapo neigiamas anksčiau nei tikėtasi. Vertinant dabartinę bendrąją ekonominę padėtį ir gerokai prastesnius įmonių pelningumo lūkesčius, prognozuojamu laikotarpiu numatomas investicijų kritimas. Investicijos, susijusios su gyvenamąja ir negyvenamąja statyba, turėtų kristi jau šių metų pabaigoje. Investicijos į transporto priemones turėtų mažėti dėl patiriamų sunkumų su transportu susijusiose veiklose, taip pat dėl griežtėjančių finansavimo sąlygų. Kintant ūkio sektorių struktūrai turėtų atsigauti investicijos į įrenginius, tačiau šių teigiamų tendencijų greičiausiai nebus anksčiau negu 2009 m. antroje pusėje. Kitų metų bendrąsias investicijas neigiamai veiks ir valdžios sektoriaus investicijų kritimas, nes pagal valstybės investicijų 2009–2011 m. programą dalis 2009 m. valdžios sektoriaus investicijų bus perkelta į 2010 m.
Prastesnės užsienio paklausos tendencijos mažina eksporto augimo prognozes.
Eksporto didėjimą šiais metais labiausiai skatino atsigavęs mineralinių produktų eksportas, kurio poveikis 2009 m. išblės dėl didesnės lyginamosios bazės. Eksporto, neįskaitant naftos produktų, artimiausių metų perspektyvos mažiau palankios dėl gerokai sumažėsiančio išorės paklausos augimo. 2007 m. teigiamų tendencijų buvo ekonomikos ciklų svyravimams mažiau jautriuose sektoriuose (žemės ūkyje ir chemijos pramonėje), tačiau jų perspektyvos taip pat prastesnės. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimą turėtų pristabdyti geras pasaulinis derlius, gerokai padidinęs šių produktų pasiūlą, ir pradėjusios kristi pagrindinių žemės ūkio produktų kainos pasaulio rinkose.
Ryškus išorės sektoriaus nesubalansuotumas koreguosis – praėjusiais metais išaugęs einamosios sąskaitos deficitas turėtų sumažėti daugiau negu perpus. Pastaraisiais metais paklausos augimui nemažą įtaką darė importuojamų prekių vartojimas. Mažėjant vidaus paklausai importas taip pat kris.
Tai iš esmės susiję su globalios finansų krizės sąlygomis sparčiai prastėjančiais gyventojų ir įmonių ekonominės raidos lūkesčiais. Prognozių peržiūrėjimą taip pat lemia vis mažiau palanki išorės aplinka. Nors ryškesnių likvidumo suvaržymų Lietuvos bankų sektoriuje kol kas nematyti, pasitikėjimo krizė finansų rinkose ir finansinio sverto mažėjimas pasaulio mastu didina skolinimosi kainą. Daugelio Lietuvos užsienio prekybos partnerių augimo perspektyvos taip pat buvo sumažintos (tam tikrų šalių (pavyzdžiui, Latvijos ir Estijos) – reikšmingai).
Realiojo BVP augimas kiek sulėtėjo ir 2008 m. antrąjį ketvirtį sudarė 5,2 proc. Ūkio plėtros inertiškumą kol kas palaiko namų ūkių vartojimas, tačiau inercijos įtaka sparčiai blėsta, todėl vartojimo lėtėjimas turėtų įgauti pagreitį artimiausiais ketvirčiais. Nors nominaliųjų pajamų augimas dar nelėtėja, vartotojų perkamąją galią sumažino infliacija. Be to, pastaraisiais metais vartojimo augimas viršijo realių pajamų didėjimą dėl grynojo namų ūkiams suteikiamų paskolų srauto. Kainų kritimo lūkesčiai nekilnojamojo turto rinkoje ir blogesnės ūkio raidos perspektyvos stipriai sulėtino ir būsto, ir vartojamųjų paskolų portfelio augimą. Mažėjantis naujai suteikiamų paskolų gyventojams mastas ateinančiais metais sumažins galimybes didinti privatų vartojimą skolinantis, o dėl padidėjusių turimos skolos tvarkymo išlaidų privatus vartojimas kris labiau nei realiosios disponuojamosios pajamos.
Bendrųjų investicijų augimas tapo neigiamas anksčiau nei tikėtasi. Vertinant dabartinę bendrąją ekonominę padėtį ir gerokai prastesnius įmonių pelningumo lūkesčius, prognozuojamu laikotarpiu numatomas investicijų kritimas. Investicijos, susijusios su gyvenamąja ir negyvenamąja statyba, turėtų kristi jau šių metų pabaigoje. Investicijos į transporto priemones turėtų mažėti dėl patiriamų sunkumų su transportu susijusiose veiklose, taip pat dėl griežtėjančių finansavimo sąlygų. Kintant ūkio sektorių struktūrai turėtų atsigauti investicijos į įrenginius, tačiau šių teigiamų tendencijų greičiausiai nebus anksčiau negu 2009 m. antroje pusėje. Kitų metų bendrąsias investicijas neigiamai veiks ir valdžios sektoriaus investicijų kritimas, nes pagal valstybės investicijų 2009–2011 m. programą dalis 2009 m. valdžios sektoriaus investicijų bus perkelta į 2010 m.
Prastesnės užsienio paklausos tendencijos mažina eksporto augimo prognozes.
Eksporto didėjimą šiais metais labiausiai skatino atsigavęs mineralinių produktų eksportas, kurio poveikis 2009 m. išblės dėl didesnės lyginamosios bazės. Eksporto, neįskaitant naftos produktų, artimiausių metų perspektyvos mažiau palankios dėl gerokai sumažėsiančio išorės paklausos augimo. 2007 m. teigiamų tendencijų buvo ekonomikos ciklų svyravimams mažiau jautriuose sektoriuose (žemės ūkyje ir chemijos pramonėje), tačiau jų perspektyvos taip pat prastesnės. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimą turėtų pristabdyti geras pasaulinis derlius, gerokai padidinęs šių produktų pasiūlą, ir pradėjusios kristi pagrindinių žemės ūkio produktų kainos pasaulio rinkose.
Ryškus išorės sektoriaus nesubalansuotumas koreguosis – praėjusiais metais išaugęs einamosios sąskaitos deficitas turėtų sumažėti daugiau negu perpus. Pastaraisiais metais paklausos augimui nemažą įtaką darė importuojamų prekių vartojimas. Mažėjant vidaus paklausai importas taip pat kris.