versija spausdinimui
(0)
Šiandien Vilniuje įvyko Lietuvos mokslų akademijos visuotinio susirinkimo sesija, kurios tema – „Finansinės krizės ir jų pamokos Lietuvai“. Pranešimą ta tema perskaitė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Jis trumpai apžvelgė pasaulio finansų krizės priežastis, poveikį mūsų šaliai ir tai, kokias pamokas turime išmokti ateičiai.
Pasak Reinoldijaus Šarkino, tiesioginis pasaulinės krizės poveikis Lietuvos finansų sistemai, kartu ir šalies ekonomikai yra ribotas dėl kelių priežasčių, tarp jų ir todėl, šalies bankų sistema remiasi tradiciniu bankininkystės modeliu ir yra orientuota į vidaus kreditavimo poreikių tenkinimą, be to, mūsų finansų rinka pakankamai maža, todėl sudėtingų kompleksinių finansinių produktų kūrimas ir prekyba jais būtų brangi ir netikslinga.
Labiau juntamas yra netiesioginis pasaulio finansų sistemos sukrėtimo poveikis Lietuvos ekonomikai, nurodė Reinoldijus Šarkinas. Jis minėjo, kad tarpbankinėse rinkose išaugus paskolų palūkanoms, išaugo paskolų palūkanos ir Lietuvoje. Be to, šalies kredito institucijos sugriežtino skolininkų rizikos vertinimą. Visa tai lėmė mažesnes įmonių ir namų ūkių galimybes skolintis. Tačiau paskolų augimo tempų sulėtėjimas susijęs ne tik su pasiūlos pokyčiais, bet ir su kredito paklausos sumažėjimu.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas akcentavo, kad šalies finansų institucijos turi lėšų, kurias galėtų skolinti, tačiau, kaip rodo Lietuvos banko atliekamos reguliarios bankų apklausos, paskolų paklausa yra sumažėjusi, nes sumažėjo pelningų investavimo galimybių.
Reinoldijaus Šarkino pranešime nurodyta, kad netiesioginis pasaulio finansų rinkų sukrėtimo poveikis šalies ekonomikai susijęs su sumažėjusia užsienio paklausa lietuviškoms prekėms dėl lėtesnio užsienio šalių ekonomikos augimo.
Kalbėdamas apie pasaulinės finansų krizės pamokas Lietuvai, Reinoldijus Šarkinas pažymėjo, jog svarbu, kad kredito institucijos tinkamai vertintų klientų riziką. „Galime pasidžiaugti, kad mūsų bankai buvo ganėtinai konservatyvūs, stengėsi taikyti pažangius rizikos vertinimo modelius, nesiekė greito pelno investuotojų sąskaita“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Jo nuomone, tikėtina, kad dabartinė situacija, kai kainos nekilnojamojo turto rinkoje stabilizavosi ir atskirose rinkos srityse mažėja, turės įtakos įmonių ir gyventojų investiciniams sprendimams ateityje. Suvokiant, kad kainos ne tik kyla, bet ir krenta, investuojama bus atsargiau.
Reinoldijus Šarkinas minėjo, kad siekiant išlaikyti stabilią finansų rinkų padėtį ir gyventojų rimtį, sumažinti ekonomikos augimo lėtėjimo pasekmes, svarbus ne tik centrinių bankų, bet ir kitų institucijų vaidmuo. Lietuvoje irgi einame tokiu keliu. 2008 m. spalio mėnesį Seimas padidino komerciniuose bankuose laikomų indėlių apsaugą, o lapkričio pradžioje Vyriausybė nustatė, kad, atsižvelgus į susiklosčiusią įtemptą padėtį tarptautinėse finansų rinkose ir prireikus imtis veiksmų Lietuvos finansų rinkų stabilumui stiprinti, neigiamiems padariniams ekonomikai išvengti, gali būti panaudotos laikinosios likvidumo palaikymo ir investavimo į bankų kapitalą priemonės. Bus parengti teisės aktų, kurių reikia nurodytoms priemonėms įgyvendinti, projektai.
Reinoldijus Šarkinas atkreipė dėmesį į tai, kad nederėtų painioti pasaulio finansų krizės poveikio Lietuvai ir natūralaus šalies ekonomikos augimo lėtėjimo pasekmių.
„Ekonomikos augimas Lietuvoje būtų lėtėjęs natūraliai ir be globalinės finansų suirutės, nors, suprantama, pastarojo meto įvykiai pasaulyje šį lėtėjimą sustiprino. Ne taip seniai baigėsi vidinis nekilnojamojo turto rinkos bumas, be to, energetiniai šokai mūsų ekonomikoje bus santykinai didesni – per kelerius metus kelis kartus pabrango dujos, o elektra brangs uždarius Ignalinos atominę elektrinę“, – aiškino Reinoldijus Šarkinas.
Pasak Reinoldijaus Šarkino, tiesioginis pasaulinės krizės poveikis Lietuvos finansų sistemai, kartu ir šalies ekonomikai yra ribotas dėl kelių priežasčių, tarp jų ir todėl, šalies bankų sistema remiasi tradiciniu bankininkystės modeliu ir yra orientuota į vidaus kreditavimo poreikių tenkinimą, be to, mūsų finansų rinka pakankamai maža, todėl sudėtingų kompleksinių finansinių produktų kūrimas ir prekyba jais būtų brangi ir netikslinga.
Labiau juntamas yra netiesioginis pasaulio finansų sistemos sukrėtimo poveikis Lietuvos ekonomikai, nurodė Reinoldijus Šarkinas. Jis minėjo, kad tarpbankinėse rinkose išaugus paskolų palūkanoms, išaugo paskolų palūkanos ir Lietuvoje. Be to, šalies kredito institucijos sugriežtino skolininkų rizikos vertinimą. Visa tai lėmė mažesnes įmonių ir namų ūkių galimybes skolintis. Tačiau paskolų augimo tempų sulėtėjimas susijęs ne tik su pasiūlos pokyčiais, bet ir su kredito paklausos sumažėjimu.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas akcentavo, kad šalies finansų institucijos turi lėšų, kurias galėtų skolinti, tačiau, kaip rodo Lietuvos banko atliekamos reguliarios bankų apklausos, paskolų paklausa yra sumažėjusi, nes sumažėjo pelningų investavimo galimybių.
Reinoldijaus Šarkino pranešime nurodyta, kad netiesioginis pasaulio finansų rinkų sukrėtimo poveikis šalies ekonomikai susijęs su sumažėjusia užsienio paklausa lietuviškoms prekėms dėl lėtesnio užsienio šalių ekonomikos augimo.
Kalbėdamas apie pasaulinės finansų krizės pamokas Lietuvai, Reinoldijus Šarkinas pažymėjo, jog svarbu, kad kredito institucijos tinkamai vertintų klientų riziką. „Galime pasidžiaugti, kad mūsų bankai buvo ganėtinai konservatyvūs, stengėsi taikyti pažangius rizikos vertinimo modelius, nesiekė greito pelno investuotojų sąskaita“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Jo nuomone, tikėtina, kad dabartinė situacija, kai kainos nekilnojamojo turto rinkoje stabilizavosi ir atskirose rinkos srityse mažėja, turės įtakos įmonių ir gyventojų investiciniams sprendimams ateityje. Suvokiant, kad kainos ne tik kyla, bet ir krenta, investuojama bus atsargiau.
Reinoldijus Šarkinas minėjo, kad siekiant išlaikyti stabilią finansų rinkų padėtį ir gyventojų rimtį, sumažinti ekonomikos augimo lėtėjimo pasekmes, svarbus ne tik centrinių bankų, bet ir kitų institucijų vaidmuo. Lietuvoje irgi einame tokiu keliu. 2008 m. spalio mėnesį Seimas padidino komerciniuose bankuose laikomų indėlių apsaugą, o lapkričio pradžioje Vyriausybė nustatė, kad, atsižvelgus į susiklosčiusią įtemptą padėtį tarptautinėse finansų rinkose ir prireikus imtis veiksmų Lietuvos finansų rinkų stabilumui stiprinti, neigiamiems padariniams ekonomikai išvengti, gali būti panaudotos laikinosios likvidumo palaikymo ir investavimo į bankų kapitalą priemonės. Bus parengti teisės aktų, kurių reikia nurodytoms priemonėms įgyvendinti, projektai.
Reinoldijus Šarkinas atkreipė dėmesį į tai, kad nederėtų painioti pasaulio finansų krizės poveikio Lietuvai ir natūralaus šalies ekonomikos augimo lėtėjimo pasekmių.
„Ekonomikos augimas Lietuvoje būtų lėtėjęs natūraliai ir be globalinės finansų suirutės, nors, suprantama, pastarojo meto įvykiai pasaulyje šį lėtėjimą sustiprino. Ne taip seniai baigėsi vidinis nekilnojamojo turto rinkos bumas, be to, energetiniai šokai mūsų ekonomikoje bus santykinai didesni – per kelerius metus kelis kartus pabrango dujos, o elektra brangs uždarius Ignalinos atominę elektrinę“, – aiškino Reinoldijus Šarkinas.