versija spausdinimui
(0)
Seimui po pateikimo pritarus Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis radikaliai didinami mokesčiai lošimų organizatoriams, Lietuvos lošimo operatorių asociacija prognozuoja egzistuojančių legalių lošimo įstaigų uždarymus. Asociacija perspėja, kad tokių pakeitimų rezultatas gali būti daug skaudesnis valstybės biudžetui, nei priimamų pataisų pagalba didinamų mokesčių nauda, o į Lietuvą ilgainiui gali sugrįžti nelegalūs kazino.
Pasak LLOA prezidento A. Pavilonio, nors vyriausybės pozicija iš dalies suprantama ir visas šalies verslo sektorius ruošiasi laukiamiems sunkumams, tokią naujų mokesčių naštą, kokios gali sulaukti lošimus organizuojantys verslininkai, prognozuoti buvo sunku.
„Skirtingai, nei kitais mokesčių didinimo atvejais ekonominės krizės metu, Lošimų mokesčių įstatymo pataisose nėra numatytas joks terminas, iki kurio toks didinimas galiotų. Suprastume, kad bent jau būtų nurodytos konkrečios datos iki, pavyzdžiui, 2010 m., tačiau be jų mokesčio kėlimo priežastys yra miglotos ir abejotinos“ - teigia A. Pavilonis.
Jo teigimu, įstatymo rengėjai nepakankamai apskaičiavo kylančias socialines bei kitas grėsmes, kurių mastą numatyti galima jau dabar.
„Esame įsitikinę, kad svarstomos įstatymo pataisos valstybei suteiks daugiau žalos, nei naudos. Skaičiuojame, kad jas priėmus vien darbuotojų būtų atleista apie 540, o to pasekoje sumažės socialinio draudimo ir kiti valstybei mokami mokesčiai, padidės nedarbas. Tam tikrą įtaką įstatymo pataisos turėtų ir bankų sektoriui, kurių sąskaitose, depozituose ir vertybiniais popieriais lošimus organizuojančios bendrovės privalomai laiko nemažas sumas, skirtas lošimų laimėjimams išmokėti.“ - perspėja A. Pavilonis.
„Atlikome trijų pirmųjų šių metų ketvirčių LLOA narių sumokėtų valstybei mokesčių skaičiavimus, jei būtų skaičiuojama pagal naująją mokesčių tvarką. Rezultatas, švelniai tariant, nemaloniai nustebino, nes mokesčių našta išauga net 43 proc., nuo beveik 13 mln. 489 tūkst. iki 19 mln. 267 tūkst. už tris metų ketvirčius, tačiau įvertinus naujovių poveikį, ilgainiui surenkamų mokesčių suma tik mažėtų – būtų atsisakyta dalies įrengimų, nuo kurių jie yra mokami“ - teigia A. Pavilonis.
Skaičiuojama, kad įsigaliojus naujoms pataisoms labiausiai didėtų lošimų namuose įrengiamų lošimo stalų apmokestinimo tarifas. Už vieną ruletės, kortų ar kauliukų stalą įstaigos savininkams per metus tektų sumokėti 72 tūkst. litų. Anksčiau per metus sumokama suma už tokį įrenginį buvo 48 tūkst. litų.
„Prieš kelis metus į lošimų verslą didžiules lėšas investavę verslininkai prognozavo tam tikrus mokesčių svyravimus, o investicijų atsipirkimą išdėstė per dešimtmečius, bet ne per metus ar kelis, kiek jie Lietuvoje veikia. Jau vien todėl šie valdžios planai galėtų būti vertinami kaip verslo lūkesčių žlugdymas“ - teigia A. Pavilonis.
A. Pavilonis taip pat mano, kad įstatymo pataisų rengėjai nepakankamai įvertino tokio drastiško mokesčių kėlimo riziką.
„Nepamatuotas ir ekonomiškai nepagrįstas staigus mokesčių kėlimas gali sukelti legaliai veikiančių ir mokesčius valstybei mokančių lošimo namų uždarymus, vietą, deja, užleidžiant valstybės iždo nepildančių ir pogrindyje veikiančių lošimo įstaigų plėtrai“ - nuogąstauja A. Pavilonis.
Lietuvos lošimo operatorių asociacijos nariai per pirmus tris šių metų ketvirčius valstybei sumokėjo 13 mln. 489 tūkst. litų azartinių lošimų mokesčių, kas sudaro beveik 70 proc. visų valstybei sumokėtų azartinių lošimų ir loterijų mokesčių.
Lietuvos lošimo operatorių asociacija įkurta 2003 metais bei nuo šių metų vasaros priklauso Europos lošimo namų asociacijai (ECA), vienijančiai arti tūkstančio lošimų namų, veikiančių 25 - iose Europos šalyse, kuriuose dirba arti 80 000 darbuotojų.
Pasak LLOA prezidento A. Pavilonio, nors vyriausybės pozicija iš dalies suprantama ir visas šalies verslo sektorius ruošiasi laukiamiems sunkumams, tokią naujų mokesčių naštą, kokios gali sulaukti lošimus organizuojantys verslininkai, prognozuoti buvo sunku.
„Skirtingai, nei kitais mokesčių didinimo atvejais ekonominės krizės metu, Lošimų mokesčių įstatymo pataisose nėra numatytas joks terminas, iki kurio toks didinimas galiotų. Suprastume, kad bent jau būtų nurodytos konkrečios datos iki, pavyzdžiui, 2010 m., tačiau be jų mokesčio kėlimo priežastys yra miglotos ir abejotinos“ - teigia A. Pavilonis.
Jo teigimu, įstatymo rengėjai nepakankamai apskaičiavo kylančias socialines bei kitas grėsmes, kurių mastą numatyti galima jau dabar.
„Esame įsitikinę, kad svarstomos įstatymo pataisos valstybei suteiks daugiau žalos, nei naudos. Skaičiuojame, kad jas priėmus vien darbuotojų būtų atleista apie 540, o to pasekoje sumažės socialinio draudimo ir kiti valstybei mokami mokesčiai, padidės nedarbas. Tam tikrą įtaką įstatymo pataisos turėtų ir bankų sektoriui, kurių sąskaitose, depozituose ir vertybiniais popieriais lošimus organizuojančios bendrovės privalomai laiko nemažas sumas, skirtas lošimų laimėjimams išmokėti.“ - perspėja A. Pavilonis.
„Atlikome trijų pirmųjų šių metų ketvirčių LLOA narių sumokėtų valstybei mokesčių skaičiavimus, jei būtų skaičiuojama pagal naująją mokesčių tvarką. Rezultatas, švelniai tariant, nemaloniai nustebino, nes mokesčių našta išauga net 43 proc., nuo beveik 13 mln. 489 tūkst. iki 19 mln. 267 tūkst. už tris metų ketvirčius, tačiau įvertinus naujovių poveikį, ilgainiui surenkamų mokesčių suma tik mažėtų – būtų atsisakyta dalies įrengimų, nuo kurių jie yra mokami“ - teigia A. Pavilonis.
Skaičiuojama, kad įsigaliojus naujoms pataisoms labiausiai didėtų lošimų namuose įrengiamų lošimo stalų apmokestinimo tarifas. Už vieną ruletės, kortų ar kauliukų stalą įstaigos savininkams per metus tektų sumokėti 72 tūkst. litų. Anksčiau per metus sumokama suma už tokį įrenginį buvo 48 tūkst. litų.
„Prieš kelis metus į lošimų verslą didžiules lėšas investavę verslininkai prognozavo tam tikrus mokesčių svyravimus, o investicijų atsipirkimą išdėstė per dešimtmečius, bet ne per metus ar kelis, kiek jie Lietuvoje veikia. Jau vien todėl šie valdžios planai galėtų būti vertinami kaip verslo lūkesčių žlugdymas“ - teigia A. Pavilonis.
A. Pavilonis taip pat mano, kad įstatymo pataisų rengėjai nepakankamai įvertino tokio drastiško mokesčių kėlimo riziką.
„Nepamatuotas ir ekonomiškai nepagrįstas staigus mokesčių kėlimas gali sukelti legaliai veikiančių ir mokesčius valstybei mokančių lošimo namų uždarymus, vietą, deja, užleidžiant valstybės iždo nepildančių ir pogrindyje veikiančių lošimo įstaigų plėtrai“ - nuogąstauja A. Pavilonis.
Lietuvos lošimo operatorių asociacijos nariai per pirmus tris šių metų ketvirčius valstybei sumokėjo 13 mln. 489 tūkst. litų azartinių lošimų mokesčių, kas sudaro beveik 70 proc. visų valstybei sumokėtų azartinių lošimų ir loterijų mokesčių.
Lietuvos lošimo operatorių asociacija įkurta 2003 metais bei nuo šių metų vasaros priklauso Europos lošimo namų asociacijai (ECA), vienijančiai arti tūkstančio lošimų namų, veikiančių 25 - iose Europos šalyse, kuriuose dirba arti 80 000 darbuotojų.