versija spausdinimui
(1)
Kai kalba eina apie ekonomiką, dažnas iš mūsų, sekdami šalies naujienas žiniasklaidoje, aptinkame sumas – 1 milijonas litų, 1 milijardas litų, BVP augimas, siekiantis 3 proc. ir t.t. Dažnam iš mūsų, ne viešųjų finansų ekspertui ar ūkio reikalų žinovui, sunku vertinti, daug tai ar mažai vienas milijardas litų? Juk asmeniškai nė vienas iš mūsų turbūt neatsisakytume ne tik milijardo, milijono, bet turbūt ir šimto litų jei jie imtų ir „nukristų iš dangaus“. Bet kiek tai didelė suma, kai kalbame apie ūkį, šalį, įmonę?
Lietuvos ekonomika per metus sukuria daugiau nei 100 milijardų litų vertės
Bet grįžkime prie ūkio – kaip vertinti įvairiais sumas makroekonomikos mastu? Atskaitos tašku paimkime Lietuvos ekonomikos dydį. Labai apytiksliai skaičiuojant, Lietuva per vienerius metus „prigamina“ bendrojo vidaus produkto už 100 milijardų litų. Teisybės dėlei, šis atskaitos taškas būtų buvęs tinkamesnis 2010-2011 metais, nes 2013 metais Lietuvos ūkio subjektai sukūrė BVP už 119 milijardų. Tačiau paprastesnės aritmetikos vardan apsistokime kol kas ties 100 milijardų litų ir sakykime, kad tai visa nauja vertė, kurią Lietuvos ekonomika sugeneruoja per metus. Palyginkime šią sumą su nesenai politikų lūpose ar žiniasklaidoje skambėjusiomis aktualijomis.
Ką galima nuveikti su milijardu litų?
Taigi, vienas milijardas (1 000 000 000) litų – tai daug ar mažai? Maždaug tokios sumos reikės norint kompensuoti per krizę sumažėjusias pensijas. Tai viena šimtoji ekonomikos – 1 proc. Lietuvai norint prisijungti prie euro zonos reikia turėti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą. Ir tarkime jei Lietuvos biudžetas jau turi apie 2 proc. BVP siekiantį minusą, tai dar viena išlaidų eilutė su papildomu 1 mlrd. mus galėtų sėkmingai palikti už euro zonos ribų ir 2015 metais. Jeigu reikėtų šią sumą surinkti mokesčiais, tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas (šįsyk vėl apvalinu ir skaičiuoju, kad mūsų tebėra trys milijonai) per metus turėtų papildomai sumokėti daugiau nei 300 litų. Nešildyti buto tarkime vasario mėnesį ar jei jūsų mėnesio maršrutas „darbas-namai“ per dieną siekia apie 10 km, nepirkti benzino ir vaikščioti vieną mėnesį pėsčiomis.
Ar lengva pasiskolinti 100 milijonų?
Štai kitas faktas – Lietuvos vyriausybė praėjusį lapkritį pasiskolino 130 milijonų litų. Pripažinkime, tai ne milijardas, tačiau individualiai kiekvienam tai vis dar didelė suma, kurią greitai ir protingai išleisti jau būtų iššūkis. Visa Lietuvos planuojama skola 2013 metais buvo daugiau nei 47 mlrd. litų (40 proc. BVP). Iš esmės minėtoji emisija nėra didelė suma pasiskolinti jei kalbėsime apie šalies poreikį – 2014 metais Lietuvai reikės išpirkti skolos obligacijų už 3,9 milijardo litų ir priedo sumokėti 1,1 milijardo litų palūkanų. Vidaus rinkoje Lietuvos vyriausybės obligacijų emisijos dydis svyruoja apie 50 milijonų litų, ir net jei vyriausybės skolinimosi poreikis yra didesnis, vienu ypu itin didelę sumą (tokią kaip milijardas litų) gauti vidaus rinkoje būtų sunku. Tad dideliems „projektams“ finansuoti poreikis yra patekinamas tarptautinėse rinkose, kur rinkos dalyvių yra daug ir vienu metu surinkti tokią sumą yra sąlyginai paprasčiau. Lietuvos mastu jau stambia laikytina 0,5 ar 1 milijardo eurų skolos emisija nublanksta tarkime su Vakarų valstybių skolinimusi. Vokietijos, Ispanijos ar Italijos skolinamasi suma gali siekti ir 10 mlrd. eurų, kas yra kone visas Lietuvos valstybės metų biudžetas.
Augti greitai – tai 5 ar 15 proc. tempas?
2013 metais Lietuvos BVP paaugo 3,2 proc., o euro zonos BVP smuko 0,4 proc. Taigi, ar tai daug ir kiek augti yra „normalu“? Visų pirma tai priklauso nuo ekonomikos – ar tai išsivysčiusi ekonomika ar dar tik besivejanti. Paprastai pirmos grupės ekonomikų spartus augimas gali būti tiesiog stagnacija kitos grupės standartais. Euro zonos ekonomika geriausiu laikotarpiu yra augusi 3,8 proc., tačiau paprastai jos BVP metinis augimo tempas laikėsi intervale nuo 1 iki 3 proc. Taigi, jei euro zonos ūkis šiemet būtų paaugęs tiek, kiek paaugo Lietuvos, tai iš tiesų būtų stipri plėtra.
Tačiau ar 3,2 proc. yra stipri plėtra Lietuvos ekonomikai? Lietuvos ekonomika laikotarpiu iki krizės augo nuo 5 iki 10 proc. per metus, o beveik 15 proc. nuosmukis 2009 metais ją nubloškė į 2006-uosius metus. Įvertinus visas aplinkybes galima spręsti, kad Lietuvos ekonomikos plėtra po krizės yra ganėtinai sulėtėjusi. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad mūsų BVP sugebėjo paaugti net šalia Vakarų Europos, kuri patyrė recesiją, 3,2 proc. augimas yra pakankamai gera žinia.
Rūta Medaiskytė
AB bankas „Finasta“
Vyr. ekonomistė
Lietuvos ekonomika per metus sukuria daugiau nei 100 milijardų litų vertės
Bet grįžkime prie ūkio – kaip vertinti įvairiais sumas makroekonomikos mastu? Atskaitos tašku paimkime Lietuvos ekonomikos dydį. Labai apytiksliai skaičiuojant, Lietuva per vienerius metus „prigamina“ bendrojo vidaus produkto už 100 milijardų litų. Teisybės dėlei, šis atskaitos taškas būtų buvęs tinkamesnis 2010-2011 metais, nes 2013 metais Lietuvos ūkio subjektai sukūrė BVP už 119 milijardų. Tačiau paprastesnės aritmetikos vardan apsistokime kol kas ties 100 milijardų litų ir sakykime, kad tai visa nauja vertė, kurią Lietuvos ekonomika sugeneruoja per metus. Palyginkime šią sumą su nesenai politikų lūpose ar žiniasklaidoje skambėjusiomis aktualijomis.
Ką galima nuveikti su milijardu litų?
Taigi, vienas milijardas (1 000 000 000) litų – tai daug ar mažai? Maždaug tokios sumos reikės norint kompensuoti per krizę sumažėjusias pensijas. Tai viena šimtoji ekonomikos – 1 proc. Lietuvai norint prisijungti prie euro zonos reikia turėti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą. Ir tarkime jei Lietuvos biudžetas jau turi apie 2 proc. BVP siekiantį minusą, tai dar viena išlaidų eilutė su papildomu 1 mlrd. mus galėtų sėkmingai palikti už euro zonos ribų ir 2015 metais. Jeigu reikėtų šią sumą surinkti mokesčiais, tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas (šįsyk vėl apvalinu ir skaičiuoju, kad mūsų tebėra trys milijonai) per metus turėtų papildomai sumokėti daugiau nei 300 litų. Nešildyti buto tarkime vasario mėnesį ar jei jūsų mėnesio maršrutas „darbas-namai“ per dieną siekia apie 10 km, nepirkti benzino ir vaikščioti vieną mėnesį pėsčiomis.
Ar lengva pasiskolinti 100 milijonų?
Štai kitas faktas – Lietuvos vyriausybė praėjusį lapkritį pasiskolino 130 milijonų litų. Pripažinkime, tai ne milijardas, tačiau individualiai kiekvienam tai vis dar didelė suma, kurią greitai ir protingai išleisti jau būtų iššūkis. Visa Lietuvos planuojama skola 2013 metais buvo daugiau nei 47 mlrd. litų (40 proc. BVP). Iš esmės minėtoji emisija nėra didelė suma pasiskolinti jei kalbėsime apie šalies poreikį – 2014 metais Lietuvai reikės išpirkti skolos obligacijų už 3,9 milijardo litų ir priedo sumokėti 1,1 milijardo litų palūkanų. Vidaus rinkoje Lietuvos vyriausybės obligacijų emisijos dydis svyruoja apie 50 milijonų litų, ir net jei vyriausybės skolinimosi poreikis yra didesnis, vienu ypu itin didelę sumą (tokią kaip milijardas litų) gauti vidaus rinkoje būtų sunku. Tad dideliems „projektams“ finansuoti poreikis yra patekinamas tarptautinėse rinkose, kur rinkos dalyvių yra daug ir vienu metu surinkti tokią sumą yra sąlyginai paprasčiau. Lietuvos mastu jau stambia laikytina 0,5 ar 1 milijardo eurų skolos emisija nublanksta tarkime su Vakarų valstybių skolinimusi. Vokietijos, Ispanijos ar Italijos skolinamasi suma gali siekti ir 10 mlrd. eurų, kas yra kone visas Lietuvos valstybės metų biudžetas.
Augti greitai – tai 5 ar 15 proc. tempas?
2013 metais Lietuvos BVP paaugo 3,2 proc., o euro zonos BVP smuko 0,4 proc. Taigi, ar tai daug ir kiek augti yra „normalu“? Visų pirma tai priklauso nuo ekonomikos – ar tai išsivysčiusi ekonomika ar dar tik besivejanti. Paprastai pirmos grupės ekonomikų spartus augimas gali būti tiesiog stagnacija kitos grupės standartais. Euro zonos ekonomika geriausiu laikotarpiu yra augusi 3,8 proc., tačiau paprastai jos BVP metinis augimo tempas laikėsi intervale nuo 1 iki 3 proc. Taigi, jei euro zonos ūkis šiemet būtų paaugęs tiek, kiek paaugo Lietuvos, tai iš tiesų būtų stipri plėtra.
Tačiau ar 3,2 proc. yra stipri plėtra Lietuvos ekonomikai? Lietuvos ekonomika laikotarpiu iki krizės augo nuo 5 iki 10 proc. per metus, o beveik 15 proc. nuosmukis 2009 metais ją nubloškė į 2006-uosius metus. Įvertinus visas aplinkybes galima spręsti, kad Lietuvos ekonomikos plėtra po krizės yra ganėtinai sulėtėjusi. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad mūsų BVP sugebėjo paaugti net šalia Vakarų Europos, kuri patyrė recesiją, 3,2 proc. augimas yra pakankamai gera žinia.
Rūta Medaiskytė
AB bankas „Finasta“
Vyr. ekonomistė
DDDDDDDDDDDDDDDD, kainos auga, ne ekonomika..