versija spausdinimui
(0)
Gamtos ištekliai vis dar yra Rusijos ekonomikos pagrindas. Tačiau dėl karo Ukrainoje ir sankcijų rusiškų dujų importui į ES Gazprom akcijos dugne, o štai Rosneft tapo vertingiausia įmone Rusijos biržoje. Tuo tarpu valdžios ir verslo paveiktas Centrinis bankas šiandien nepakeitė palūkanų.
Gazprom akcijos ketvirtadienį nukrito iki 106 rublių lygio, kuris yra žemiausias nuo pat 2009 metų sausio, kai pasaulį apėmė pasaulinė krizė, kurią inicijavo Lehman Brothers banko žlugimas. Buvusį perlą Rusijos ekonomikos karūnoje slegia Kremliaus politika ir didžiulės pardavimo rinkos, kuri buvo Europos Sąjunga, praradimas.
„Gazprom vertės praradimą galėjo lemti Europos Komisijos pranešimas, kad ES nereikia rusiškų dujų tranzito vamzdynais per Ukrainą ir ji nėra suinteresuota pratęsti tranzito sutartį, kuri baigiasi gruodžio pabaigoje“ – sakė Freedom Finance Global analitikė Natalija Milshakova.
Gazprom akcijų kaina krenta jau keletą dienų, o RBK Investments apklausti analitikai kaip nuosmukio priežastis įvardijo neišsipildžiusius dividendus skaičiuojančių investuotojų lūkesčius, bendrą prastą situaciją rinkoje, taip pat geopolitinę riziką ir galimą įmonės finansinių rezultatų pablogėjimą.
Kita vertus, Rusijos naftos sektoriui sekasi visai neblogai, ką įrodo Rosneft kotiruotės, nes ši įmonė pagal rinkos kapitalizaciją aplenkė Sberbank. Vakar Rosneft rinkos vertė pasiekė 5,358 trilijonus rublių, o Sberbank sudarė 5,204 trilijonus rublių.
Tuo tarpu ekonomistai laukė, kad šiandien Rusijos Centrinis bankas dar labiau, t.y. nuo 21 iki 23 procentų padidins savo bazinę palūkanų normą. Tačiau šios šalies monetarinės politikos vykdytojai šįkart nutarė susilaikyti, na o toks sprendimas priimtas po pranešimų, kad Rusijos banko vadovė Elvira Nabiulina neseniai kalbėjosi su prezidentu Vladimiru Putinu ir Rusijos verslo lyderiais, kurie, nepaisant sparčiai augančios infliacijos, pasisakė prieš aukštas palūkanų normas.
Centrinis bankas nurodė žemą kredito aktyvumą kaip pagrindą sustabdyti palūkanų kėlimą, tačiau pakartojo, kad pagrindinė infliacija toliau didėjo, kai namų ūkiai ir verslas tikisi didesnių kainų dėl banko infliacijos prognozių 2025 ir 2026 metams.
Rusijos bankas taip pat pažymėjo, kad ryškus rublio susilpnėjimas, nesubalansuotos biudžeto išlaidos ir besitęsianti darbo jėgos krizė prisidėjo prie sparčiai didėjančios infliacijos. Lapkričio mėnesio duomenys parodė, kad metinė bendroji infliacija siekė 8,9 procento, o išankstinės Centrinio banko prognozės gruodžio mėnesiui numato beveik 9,5 procento metinį kainų augimą, kuris yra didžiausias nuo 2023 metų vasario mėnesio.
Gazprom akcijos ketvirtadienį nukrito iki 106 rublių lygio, kuris yra žemiausias nuo pat 2009 metų sausio, kai pasaulį apėmė pasaulinė krizė, kurią inicijavo Lehman Brothers banko žlugimas. Buvusį perlą Rusijos ekonomikos karūnoje slegia Kremliaus politika ir didžiulės pardavimo rinkos, kuri buvo Europos Sąjunga, praradimas.
„Gazprom vertės praradimą galėjo lemti Europos Komisijos pranešimas, kad ES nereikia rusiškų dujų tranzito vamzdynais per Ukrainą ir ji nėra suinteresuota pratęsti tranzito sutartį, kuri baigiasi gruodžio pabaigoje“ – sakė Freedom Finance Global analitikė Natalija Milshakova.
Gazprom akcijų kaina krenta jau keletą dienų, o RBK Investments apklausti analitikai kaip nuosmukio priežastis įvardijo neišsipildžiusius dividendus skaičiuojančių investuotojų lūkesčius, bendrą prastą situaciją rinkoje, taip pat geopolitinę riziką ir galimą įmonės finansinių rezultatų pablogėjimą.
Kita vertus, Rusijos naftos sektoriui sekasi visai neblogai, ką įrodo Rosneft kotiruotės, nes ši įmonė pagal rinkos kapitalizaciją aplenkė Sberbank. Vakar Rosneft rinkos vertė pasiekė 5,358 trilijonus rublių, o Sberbank sudarė 5,204 trilijonus rublių.
Tuo tarpu ekonomistai laukė, kad šiandien Rusijos Centrinis bankas dar labiau, t.y. nuo 21 iki 23 procentų padidins savo bazinę palūkanų normą. Tačiau šios šalies monetarinės politikos vykdytojai šįkart nutarė susilaikyti, na o toks sprendimas priimtas po pranešimų, kad Rusijos banko vadovė Elvira Nabiulina neseniai kalbėjosi su prezidentu Vladimiru Putinu ir Rusijos verslo lyderiais, kurie, nepaisant sparčiai augančios infliacijos, pasisakė prieš aukštas palūkanų normas.
Centrinis bankas nurodė žemą kredito aktyvumą kaip pagrindą sustabdyti palūkanų kėlimą, tačiau pakartojo, kad pagrindinė infliacija toliau didėjo, kai namų ūkiai ir verslas tikisi didesnių kainų dėl banko infliacijos prognozių 2025 ir 2026 metams.
Rusijos bankas taip pat pažymėjo, kad ryškus rublio susilpnėjimas, nesubalansuotos biudžeto išlaidos ir besitęsianti darbo jėgos krizė prisidėjo prie sparčiai didėjančios infliacijos. Lapkričio mėnesio duomenys parodė, kad metinė bendroji infliacija siekė 8,9 procento, o išankstinės Centrinio banko prognozės gruodžio mėnesiui numato beveik 9,5 procento metinį kainų augimą, kuris yra didžiausias nuo 2023 metų vasario mėnesio.