versija spausdinimui
(3)
Lenkijos nacionalinė valiuta dideliu greičiu pastaruoju metu smunka žemyn tiek euro, tiek dolerio, tiek Šveicarijos franko bei kitų valiutų atžvilgiu. Investuotojai masiškai traukiasi iš Vidurio ir Centrinės Europos rinkų, kartu smukdydami šių šalių valiutas. Spekuliantai taip pat prisideda ir su pasimėgavimu „skandina“ Lenkijos zlotą, Vengrijos forintą, Čekijos kroną bei kitas šio regiono valiutas. Vien nuo šių metų pradžios euras zloto atžvilgiu sustiprėjo 13,6 procentais, forinto atžvilgiu atitinkamai – 13,1 procentu, kronos – 6,7 procentais.
Kai kurie analitikai perspėja, kad rinkos spekuliantai šiuo metu daro viso labo apšilimą, o didžioji ataka prieš zlotą ir kitas regiono valiutas dar laukia. Šiuo metu už vieną eurą jau yra mokama po 4,65 zloto, nors dar praėjusių metų rugpjūtį euro bei zloto valiutų kursų santykis buvo nukritęs net iki 3,2 zlotų už eurą. Nesunku paskaičiuoti, kad nuo to laiko per pusmetį zlotas su pagreičiu vis labiau leidosi žemyn, tad euras jo atžvilgiu sustiprėjo net daugiau nei 45 procentais. Panaši padėtis yra ir kalbant apie dolerio bei zloto ir Šveicarijos franko bei zloto valiutų kursų santykius. Doleris zloto atžvilgiu sustiprėjo nuo liepos mėnesio pabaigoje pasiekto žemiausio taško zloto atžvilgiu net beveik 78 procentais arba nuo 2,03 iki 3,61 zloto už dolerį, tuo tarpu Šveicarijos frankas zloto atžvilgiu sustiprėjo taip pat įspūdingai per maždaug pastarąjį pusmetį, t.y. net virš 59 procentų. Vengrijos forintas nuo praėjusių metų liepos mėnesio vidurio euro atžvilgiu jau spėjo nuvertėti apie trisdešimt procentų, Čekijos krona smuko apie ketvirtadalį.
Tai labai įspūdingi skaičiai, tačiau kai kurių analitikų nuomone, zlotas lengvai euro atžvilgiu nuo dabartinio 4,65 lygio gali nusiristi net iki 5 ar net 6 zlotų už vieną eurą lygį. Žinoma, tolesnis įvykių scenarijus priklausys nuo Lenkijos valdžios bei Centrinio banko politikos. Bent kol kas iki šiol Lenkijos Centrinio banko vadovas kategoriškai atmesdavo bet kokias intervencijos galimybes siekiant palaikyti smunkantį zloto kursą. Šiandien Lenkijos Centrinio banko vadovas Slawomir Skrzypek dar kartą pakartojo, kad nesiruošia daryti intervencijos valiutų rinkoje, jo nuomone, tokie banko veiksmai tik dar labiau paskatintu spekuliantus rinkoje žaisti prieš zlotą. Turimus valiutų rezervus banko vadovas planuoja panaudoti prieš įsivedant eurą. Šiuo metu Lenkijos Centrinio banko turimas valiutų rezervas sudaro apie 55 mlrd. eurų ir tuo pačiu silpnėjant zlotui jo vertė vis didėja. Slawomir Skrzypek taip pat paminėjo, kad Lenkijoje ir toliau bus mažina bazinė palūkanų norma. Priminsime, kad nuo praėjusių metų lapkričio šalyje bazinė palūkanų norma jau buvo sumažinta tris kartus iš eilės, bendra sumažinimų dalis siekia 1,75 procentinius punktus. Tačiau Lenkijoje bazinė palūkanų norma ir toliau išlieka gan didelė, šiuo metu ji siekia 4,25 procentus, kai tuo tarpu D.Britanijoje bazinė palūkanų norma šiandien buvo sumažinta 0,5 procentais iki 1 procento, na o Europos Centrinis bankas priėmė sprendimą šiandien palikti nepakeista bazinę palūkanų normą euro zonoje, kuri šiuo metu siekia du procentus.
Kai kurie analitikai atvirai perspėja, kad Lenkiją, Čekiją bei Vengriją gali ištikti krachas, jei šių šalių Centriniai bankai nesiims šalies valiutų gelbėjimo priemonių bei nenustos mažinti bazines palūkanų normas, nes esą didėja šių šalių įsiskolinimas ir investuotojai nėra linkę rizikuoti bei investuoti į tokias šalis. Rinkoje sklinda gandai, kad valiutų dileriai yra nusiteikę zlotą euro atžvilgiu nuleisti bent iki 4,80 zloto už eurą kurso. Manoma, kad zloto „skandinimas“ baigsis, kuomet spekuliantai ir kiti rinkos dalyviai nuspręs, kad jis jau per pigus.
Prie Lenkijos nacionalinės valiutos zloto stipraus kritimo prisidėjo be abejo ir vietinė valdžia, kuri gan neatsakingai nepaisant vyraujančios krizės, sudarė gan optimistinį šių metų biudžetą, kuris buvo paremtas per daug optimistiniais prognoziniais šalies makroekonominiais rodikliais. Jau šios savaitės pradžioje Lenkijos finansų ministras buvo priverstas ieškoti būdų, kaip užlopyti būsimą skylę biudžete, kuri turėtų atsirasti dėl mažesnių pajamų nei anksčiau planuota. Kaip buvo paskelbta, šalies biudžeto išlaidos skubos tvarka buvo apkarpytos apie 20 milijardų zlotų. Šalyje ir toliau prastėja įvairūs makroekonominiai rodikliai, ir neatmetama galimybė, kad metų viduryje o gal ir anksčiau teks peržiūrėti Lenkijos nacionalinį biudžetą. Minėtinos aplinkybės tik dar labiau paskatino ir toliau skatina spekuliantus smukdyti zloto kursą kitų valiutų atžvilgiu. Tačiau Lenkijos makroekonominiai fundamentiniai rodikliai ir toliau yra gana stiprūs, tad toks stiprus zloto kurso kritimas nėra iki galo pagrįstas.
Silpnėjantis zlotas suteikia ne tik neigiamų pasekmių, tačiau tuo pačiu sustiprina šalies gamintojų pozicijas tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose, kadangi Lenkijoje pagaminta produkcija silpnėjant zlotui kitų valiutų atžvilgiu tampa pigesnė ir tuo pačiu labiau patrauklesnė užsienio vartotojams.
Tačiau taip pat verta priminti, kad Lenkijoje praėjusiais metais, kuomet zlotas nuo metų pradžios nuosekliai kilo kitų valiutų atžvilgiu, šalies bankininkai ėmė aktyviai siūlyti vietiniams verslininkams ypač eksportuotojams išvestinius vertybinius popierius, kurie turėjo juos apsaugoti nuo zloto stiprėjimo bei tuo pačiu atnešti kompanijoms pelno. Tačiau nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio zlotas tiek euro, tiek dolerio atžvilgiu ėmė smarkiai kristi, tuo pačiu nemaža dalis kompanijų patyrė milžiniškus nuostolius, na o tos, kurios ir toliau turi tokius išvestinius instrumentus, zlotui ir toliau stipriai pingant patiria vis didesnius ir didesnius nuostolius. Kelios Varšuvos biržoje kotiruojamos kompanijos netgi buvo priversto iškelti sau bankroto procedūras, kadangi jų patirti nuostoliai bandant apsisaugoti nuo zloto stiprėjimo viršijo jų turimas lėšas ir jos negali įvykdyti savo įsipareigojimų.
Bet yra ir kita medalio pusė, nes štai „Bloomberg“ terminale pasirodė rekomendacijos, kuriomis remiantis zlotas ir kitos nuvertėjusios valiutos tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu turėtų atsigauti ir atidirbti bent iš dalies patirtas netektis.
Remiantis pateikta informacija „Bloomberg“ terminale zlotas ir kitos valiutos euro atžvilgiu nuo dabartinių lygių iki metų pabaigos prognozuojama, kad turėtų sustiprėti. Pateikiame šį sąrašą:
Rublis +33,5 proc.
Zlotas + 20,7 proc.
Krona (Islandija) + 18,2 proc.
Pesas (Argentina) +16,3 proc.
Pesas (Meksika) + 15,0 proc.
Rupija (Indonezija) + 13,9 proc.
Forintas (Vengrija) +11,1 proc.
Lira (Turkija) +10,8 proc.
Realas (Brazilija) + 10,1 proc.
Prognozuojamas valiutų pokytis euro atžvilgiu
Prognozuojamas valiutų pokytis dolerio atžvilgiu
Kai kurie analitikai perspėja, kad rinkos spekuliantai šiuo metu daro viso labo apšilimą, o didžioji ataka prieš zlotą ir kitas regiono valiutas dar laukia. Šiuo metu už vieną eurą jau yra mokama po 4,65 zloto, nors dar praėjusių metų rugpjūtį euro bei zloto valiutų kursų santykis buvo nukritęs net iki 3,2 zlotų už eurą. Nesunku paskaičiuoti, kad nuo to laiko per pusmetį zlotas su pagreičiu vis labiau leidosi žemyn, tad euras jo atžvilgiu sustiprėjo net daugiau nei 45 procentais. Panaši padėtis yra ir kalbant apie dolerio bei zloto ir Šveicarijos franko bei zloto valiutų kursų santykius. Doleris zloto atžvilgiu sustiprėjo nuo liepos mėnesio pabaigoje pasiekto žemiausio taško zloto atžvilgiu net beveik 78 procentais arba nuo 2,03 iki 3,61 zloto už dolerį, tuo tarpu Šveicarijos frankas zloto atžvilgiu sustiprėjo taip pat įspūdingai per maždaug pastarąjį pusmetį, t.y. net virš 59 procentų. Vengrijos forintas nuo praėjusių metų liepos mėnesio vidurio euro atžvilgiu jau spėjo nuvertėti apie trisdešimt procentų, Čekijos krona smuko apie ketvirtadalį.
Tai labai įspūdingi skaičiai, tačiau kai kurių analitikų nuomone, zlotas lengvai euro atžvilgiu nuo dabartinio 4,65 lygio gali nusiristi net iki 5 ar net 6 zlotų už vieną eurą lygį. Žinoma, tolesnis įvykių scenarijus priklausys nuo Lenkijos valdžios bei Centrinio banko politikos. Bent kol kas iki šiol Lenkijos Centrinio banko vadovas kategoriškai atmesdavo bet kokias intervencijos galimybes siekiant palaikyti smunkantį zloto kursą. Šiandien Lenkijos Centrinio banko vadovas Slawomir Skrzypek dar kartą pakartojo, kad nesiruošia daryti intervencijos valiutų rinkoje, jo nuomone, tokie banko veiksmai tik dar labiau paskatintu spekuliantus rinkoje žaisti prieš zlotą. Turimus valiutų rezervus banko vadovas planuoja panaudoti prieš įsivedant eurą. Šiuo metu Lenkijos Centrinio banko turimas valiutų rezervas sudaro apie 55 mlrd. eurų ir tuo pačiu silpnėjant zlotui jo vertė vis didėja. Slawomir Skrzypek taip pat paminėjo, kad Lenkijoje ir toliau bus mažina bazinė palūkanų norma. Priminsime, kad nuo praėjusių metų lapkričio šalyje bazinė palūkanų norma jau buvo sumažinta tris kartus iš eilės, bendra sumažinimų dalis siekia 1,75 procentinius punktus. Tačiau Lenkijoje bazinė palūkanų norma ir toliau išlieka gan didelė, šiuo metu ji siekia 4,25 procentus, kai tuo tarpu D.Britanijoje bazinė palūkanų norma šiandien buvo sumažinta 0,5 procentais iki 1 procento, na o Europos Centrinis bankas priėmė sprendimą šiandien palikti nepakeista bazinę palūkanų normą euro zonoje, kuri šiuo metu siekia du procentus.
Kai kurie analitikai atvirai perspėja, kad Lenkiją, Čekiją bei Vengriją gali ištikti krachas, jei šių šalių Centriniai bankai nesiims šalies valiutų gelbėjimo priemonių bei nenustos mažinti bazines palūkanų normas, nes esą didėja šių šalių įsiskolinimas ir investuotojai nėra linkę rizikuoti bei investuoti į tokias šalis. Rinkoje sklinda gandai, kad valiutų dileriai yra nusiteikę zlotą euro atžvilgiu nuleisti bent iki 4,80 zloto už eurą kurso. Manoma, kad zloto „skandinimas“ baigsis, kuomet spekuliantai ir kiti rinkos dalyviai nuspręs, kad jis jau per pigus.
Prie Lenkijos nacionalinės valiutos zloto stipraus kritimo prisidėjo be abejo ir vietinė valdžia, kuri gan neatsakingai nepaisant vyraujančios krizės, sudarė gan optimistinį šių metų biudžetą, kuris buvo paremtas per daug optimistiniais prognoziniais šalies makroekonominiais rodikliais. Jau šios savaitės pradžioje Lenkijos finansų ministras buvo priverstas ieškoti būdų, kaip užlopyti būsimą skylę biudžete, kuri turėtų atsirasti dėl mažesnių pajamų nei anksčiau planuota. Kaip buvo paskelbta, šalies biudžeto išlaidos skubos tvarka buvo apkarpytos apie 20 milijardų zlotų. Šalyje ir toliau prastėja įvairūs makroekonominiai rodikliai, ir neatmetama galimybė, kad metų viduryje o gal ir anksčiau teks peržiūrėti Lenkijos nacionalinį biudžetą. Minėtinos aplinkybės tik dar labiau paskatino ir toliau skatina spekuliantus smukdyti zloto kursą kitų valiutų atžvilgiu. Tačiau Lenkijos makroekonominiai fundamentiniai rodikliai ir toliau yra gana stiprūs, tad toks stiprus zloto kurso kritimas nėra iki galo pagrįstas.
Silpnėjantis zlotas suteikia ne tik neigiamų pasekmių, tačiau tuo pačiu sustiprina šalies gamintojų pozicijas tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose, kadangi Lenkijoje pagaminta produkcija silpnėjant zlotui kitų valiutų atžvilgiu tampa pigesnė ir tuo pačiu labiau patrauklesnė užsienio vartotojams.
Tačiau taip pat verta priminti, kad Lenkijoje praėjusiais metais, kuomet zlotas nuo metų pradžios nuosekliai kilo kitų valiutų atžvilgiu, šalies bankininkai ėmė aktyviai siūlyti vietiniams verslininkams ypač eksportuotojams išvestinius vertybinius popierius, kurie turėjo juos apsaugoti nuo zloto stiprėjimo bei tuo pačiu atnešti kompanijoms pelno. Tačiau nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio zlotas tiek euro, tiek dolerio atžvilgiu ėmė smarkiai kristi, tuo pačiu nemaža dalis kompanijų patyrė milžiniškus nuostolius, na o tos, kurios ir toliau turi tokius išvestinius instrumentus, zlotui ir toliau stipriai pingant patiria vis didesnius ir didesnius nuostolius. Kelios Varšuvos biržoje kotiruojamos kompanijos netgi buvo priversto iškelti sau bankroto procedūras, kadangi jų patirti nuostoliai bandant apsisaugoti nuo zloto stiprėjimo viršijo jų turimas lėšas ir jos negali įvykdyti savo įsipareigojimų.
Bet yra ir kita medalio pusė, nes štai „Bloomberg“ terminale pasirodė rekomendacijos, kuriomis remiantis zlotas ir kitos nuvertėjusios valiutos tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu turėtų atsigauti ir atidirbti bent iš dalies patirtas netektis.
Remiantis pateikta informacija „Bloomberg“ terminale zlotas ir kitos valiutos euro atžvilgiu nuo dabartinių lygių iki metų pabaigos prognozuojama, kad turėtų sustiprėti. Pateikiame šį sąrašą:
Rublis +33,5 proc.
Zlotas + 20,7 proc.
Krona (Islandija) + 18,2 proc.
Pesas (Argentina) +16,3 proc.
Pesas (Meksika) + 15,0 proc.
Rupija (Indonezija) + 13,9 proc.
Forintas (Vengrija) +11,1 proc.
Lira (Turkija) +10,8 proc.
Realas (Brazilija) + 10,1 proc.
Prognozuojamas valiutų pokytis euro atžvilgiu
Prognozuojamas valiutų pokytis dolerio atžvilgiu