versija spausdinimui
(0)
„Japonija per artimiausius 10 – 15 metų gali sulaukti savo biudžeto katastrofos, jei šalis ir toliau vykdys tokią fiskalinę politiką, kuri yra vykdoma dabar“ – perspėja Howei universiteto ekonomikos profesorius, kuris taip pat patarinėja šalies valdžiai, Takao Komine.
Remiantis ekonomisto, kuris specializuojasi konjunktūros ciklo tyrimuose, nuomone, Japonijai perspėjimu turėtų tapti Graikijos situacija, kuriai finansų rinkų dalyviai atsisakė skolintis pinigus, ir ši šalis galiausiai turėjo kreiptis tarptautinės paramos, na o Europos Centrinis bankas ėmė vykdyti intervenciją Graikijos skolos vertybinių popierių rinkoje.
Tarptautinio Valiutos fondo atstovai taip pat pažymi, kad Japonijai būtina atlikti reformas, nes dabartinė situacija ir toliau taip ilgai tęstis negali. Minimo fondo atstovai paragino Japonijos valdžią aktyviau mažinti biudžeto išlaidas bei įvesti papildomus mokesčius.
Japonijos situacija nuo Graikijos skiriasi tuo, kad tik penki procentai Japonijos turimos skolos yra užsienio investuotojų rankose, na o likusi absoliučiai didžioji dalis šios šalies skolų yra vietinių investuotojų rankose. Tačiau problema Japonijoje gali atsirasti tuomet, kuomet šalies viešoji skola ims viršyti šalies namų ūkių turimų finansinių aktyvų sumą. Remiantis ekonomikos profesoriaus Takao Komine paskaičiavimais, tai gali įvykti jau 2020 metais. Japonijos skolos rodiklis grėsmingai didėja ir jau netrukus gali viršyti dviejų šimtų procentų lygį, lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu. Pagal šį rodiklį Japonai pasaulyje nusileidžia tik liūdnai pagarsėjusiai Zimbabvei.
Howei universiteto ekonomikos profesorius Takao Komine teigia, kad euro zonos šalių turimi įsiskolinimai, nesukels dar vienos finansų krizės. Japonijos ekonomika taip pat ir toliau turi tęsti savo nuoseklų atsigavimą, na o prie jo prisidėti turėtų didėjantis šalies eksportas.
Remiantis ekonomisto, kuris specializuojasi konjunktūros ciklo tyrimuose, nuomone, Japonijai perspėjimu turėtų tapti Graikijos situacija, kuriai finansų rinkų dalyviai atsisakė skolintis pinigus, ir ši šalis galiausiai turėjo kreiptis tarptautinės paramos, na o Europos Centrinis bankas ėmė vykdyti intervenciją Graikijos skolos vertybinių popierių rinkoje.
Tarptautinio Valiutos fondo atstovai taip pat pažymi, kad Japonijai būtina atlikti reformas, nes dabartinė situacija ir toliau taip ilgai tęstis negali. Minimo fondo atstovai paragino Japonijos valdžią aktyviau mažinti biudžeto išlaidas bei įvesti papildomus mokesčius.
Japonijos situacija nuo Graikijos skiriasi tuo, kad tik penki procentai Japonijos turimos skolos yra užsienio investuotojų rankose, na o likusi absoliučiai didžioji dalis šios šalies skolų yra vietinių investuotojų rankose. Tačiau problema Japonijoje gali atsirasti tuomet, kuomet šalies viešoji skola ims viršyti šalies namų ūkių turimų finansinių aktyvų sumą. Remiantis ekonomikos profesoriaus Takao Komine paskaičiavimais, tai gali įvykti jau 2020 metais. Japonijos skolos rodiklis grėsmingai didėja ir jau netrukus gali viršyti dviejų šimtų procentų lygį, lyginant su šalies metiniu bendruoju vidaus produktu. Pagal šį rodiklį Japonai pasaulyje nusileidžia tik liūdnai pagarsėjusiai Zimbabvei.
Howei universiteto ekonomikos profesorius Takao Komine teigia, kad euro zonos šalių turimi įsiskolinimai, nesukels dar vienos finansų krizės. Japonijos ekonomika taip pat ir toliau turi tęsti savo nuoseklų atsigavimą, na o prie jo prisidėti turėtų didėjantis šalies eksportas.