versija spausdinimui
(2)
Amerikos gali laukti prarastas dešimtmetis, identiškas į tą, kurį 1990 metais patyrė Japonijos ekonomika, prognozuoja žinomas ekonomistas bei Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.
„Nepaisant balsų choro teigiančio, kad mes nesame Graikija. Tačiau mes vis labiau ir labiau tampame panašūs į Japonija“ – atkreipia dėmesį jis.
„Per pastaruosius kelis mėnesius pasirodė nemažai komentarų apie ekonomiką, kad dabartinės politikos vykdytojai, t.y. valdžia ir Centriniai bankai, daro per daug skatindami ekonomiką“ – tęsė Paul Krugman.
„Jie mums sako, kad šalių valdžios turi nustoti išlaidauti. Ir Graikija yra pateikiama kaip pavyzdys, kas gali nutikti ir kitoms šalims, kurios turi didelius biudžetų deficitus“ – pridėjo žinomas ekonomistas.
Paul Krugman pažymi, kad beveik kiekvienas Amerikos vyriausybinių obligacijų palūkanų normas padidėjimas yra laikomas kaip rodiklis, kad rinkos ima nusisukti nuo Amerikos.
Be to nuolat pasirodo perspėjimai, apie artėjantį infliacijos galimą augimą, todėl Amerikos Federalinis Rezervų bankas turi nutraukti ekonomikos skatinimo veiksmus ir turi pradėti įgyvendinti pasitraukimo strategiją, t.y. imti pardavinėti supirktą turtą bei padidinti palūkanų normas.
„Tačiau tiesa yra tokia, kad dabartinės politikos vykdytojai daro ne per daug, o atvirkščiai per mažai“ – pareiškė Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.
„Naujausi pasirodantys duomenys nerodo, kad Ameriką gali ištikti Graikijos likimas, kuomet ši prarado investuotojų pasitikėjimą. Vietoj to, jie rodo, kad mes galime sulaukti Japonijos stiliaus prarasto dešimtmečio, kuomet būsime įstrigę ilgesniame laikotarpyje, kai bus didelė bedarbystė ir labai lėtas ekonomikos augimas“ – prognozuoja žinomas ekonomistas.
Jis pastebi, kad kiekvieną kartą, kai praėjusiais metais buvo pranešama, jog Amerika mažins savo biudžeto deficitą, tuomet kiekvieną kartą kursai slinko žemyn.
Paul Krugman teigia, kad norėtų, jog galėtų pasakyti, kad smunkančios palūkanų normos atspindi didėjantį optimizmą, susijusį su Amerikos finansų būkle.
„Tačiau ką jos realiai atspindi, tai vis dėl to pesimizmą, dėl ekonomikos atsigavimo, pesimizmą, kuris verčia investuotojus pasitraukti iš visko, kas yra rizikinga, t.y. parduoti akcijas ir pirkti saugius Amerikos skolos vertybinius popierius“ – reziumavo žinomas ekonomistas bei Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.
„Nepaisant balsų choro teigiančio, kad mes nesame Graikija. Tačiau mes vis labiau ir labiau tampame panašūs į Japonija“ – atkreipia dėmesį jis.
„Per pastaruosius kelis mėnesius pasirodė nemažai komentarų apie ekonomiką, kad dabartinės politikos vykdytojai, t.y. valdžia ir Centriniai bankai, daro per daug skatindami ekonomiką“ – tęsė Paul Krugman.
„Jie mums sako, kad šalių valdžios turi nustoti išlaidauti. Ir Graikija yra pateikiama kaip pavyzdys, kas gali nutikti ir kitoms šalims, kurios turi didelius biudžetų deficitus“ – pridėjo žinomas ekonomistas.
Paul Krugman pažymi, kad beveik kiekvienas Amerikos vyriausybinių obligacijų palūkanų normas padidėjimas yra laikomas kaip rodiklis, kad rinkos ima nusisukti nuo Amerikos.
Be to nuolat pasirodo perspėjimai, apie artėjantį infliacijos galimą augimą, todėl Amerikos Federalinis Rezervų bankas turi nutraukti ekonomikos skatinimo veiksmus ir turi pradėti įgyvendinti pasitraukimo strategiją, t.y. imti pardavinėti supirktą turtą bei padidinti palūkanų normas.
„Tačiau tiesa yra tokia, kad dabartinės politikos vykdytojai daro ne per daug, o atvirkščiai per mažai“ – pareiškė Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.
„Naujausi pasirodantys duomenys nerodo, kad Ameriką gali ištikti Graikijos likimas, kuomet ši prarado investuotojų pasitikėjimą. Vietoj to, jie rodo, kad mes galime sulaukti Japonijos stiliaus prarasto dešimtmečio, kuomet būsime įstrigę ilgesniame laikotarpyje, kai bus didelė bedarbystė ir labai lėtas ekonomikos augimas“ – prognozuoja žinomas ekonomistas.
Jis pastebi, kad kiekvieną kartą, kai praėjusiais metais buvo pranešama, jog Amerika mažins savo biudžeto deficitą, tuomet kiekvieną kartą kursai slinko žemyn.
Paul Krugman teigia, kad norėtų, jog galėtų pasakyti, kad smunkančios palūkanų normos atspindi didėjantį optimizmą, susijusį su Amerikos finansų būkle.
„Tačiau ką jos realiai atspindi, tai vis dėl to pesimizmą, dėl ekonomikos atsigavimo, pesimizmą, kuris verčia investuotojus pasitraukti iš visko, kas yra rizikinga, t.y. parduoti akcijas ir pirkti saugius Amerikos skolos vertybinius popierius“ – reziumavo žinomas ekonomistas bei Nobelio premijos laureatas Paul Krugman.