versija spausdinimui
(3)
Kinija balandį padidino savo turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį. Tai jau buvo antras mėnuo iš eilės, kuomet kinai papildomai įsigijo Amerikos valdžios išleistus skolos vertybinius popierius, tuo pačiu padidindami jų kiekį bendruose šalies rezervuose.
Per balandį Kinija papildomai už penkis milijardus dolerių įsigijo Amerikos valstybinius skolos vertybinius popierius. Tad šių metų balandžio pabaigoje Kinijos turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių bendra vertė sudarė 900.2 mlrd. dolerių. Na o bendra šios šalies turimų užsienio rezervų vertė per balandžio mėnesį dar padidėjo 72.8 mlrd. dolerių iki 3.96 trilijonų dolerių.
Kinija ir kiti investuotojai aktyviai pirko Amerikos skolos vertybinius popierius besibaimindami galimo Graikijos ir kitų Europos šalių nemokumo. Padidėjus rizikos laipsniui rinkoje investuotojai ėmė mieliau rinktis Amerikos valstybinius skolos vertybinius popierius, kurie yra tradiciškai laikomi saugiausia investicija pasaulyje, nes dar niekad Amerika nėra neįvykdžiusi savo skolų įsipareigojimų.
Padidėjus investuotojų susidomėjimui Amerikos valstybiniais skolos vertybiniais popieriais, tuo pačiu sumažėjo rizika, kad Amerikos valdžia bus priversta mokėti didesnes palūkanas norėdama pasiskolinti rinkoje ir tokiu būdu finansuoti savo skolą.
Daugiausiai Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių yra įsigijusi Kinija, kuri tiek šių metų balandį, tiek ir kovą padidino savo turėtų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį, nors prieš tai šešis mėnesius iš eilės kinai savo bendrų užsienio rezervų sudėtyje nuosekliai mažino turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį. Tokie Kinijos veiksmai buvo sukėlę nuogąstavimus rinkoje, kad ši šalis apskritai gali nustoti finansuoti Ameriką, t.y. nebepirkti jos leidžiamų skolos vertybinių popierių, arba pirkti tik nežymų jų kiekį.
Japonija, kurios turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertė yra antra pagal didį pasaulyje, per balandį papildomai dar įsigijo šių skolos vertybinių popierių už 10.6 mlrd. dolerių sumą, tad bendra turimų minėtų skolos vertybinių popierių vertė šoktelėjo iki 795.5 mlrd. dolerių.
Savo turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių atsargas papildė ir Didžioji Britanija bei kitos įvairios naftą eksportuojančios šalys.
Per balandį Kinija papildomai už penkis milijardus dolerių įsigijo Amerikos valstybinius skolos vertybinius popierius. Tad šių metų balandžio pabaigoje Kinijos turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių bendra vertė sudarė 900.2 mlrd. dolerių. Na o bendra šios šalies turimų užsienio rezervų vertė per balandžio mėnesį dar padidėjo 72.8 mlrd. dolerių iki 3.96 trilijonų dolerių.
Kinija ir kiti investuotojai aktyviai pirko Amerikos skolos vertybinius popierius besibaimindami galimo Graikijos ir kitų Europos šalių nemokumo. Padidėjus rizikos laipsniui rinkoje investuotojai ėmė mieliau rinktis Amerikos valstybinius skolos vertybinius popierius, kurie yra tradiciškai laikomi saugiausia investicija pasaulyje, nes dar niekad Amerika nėra neįvykdžiusi savo skolų įsipareigojimų.
Padidėjus investuotojų susidomėjimui Amerikos valstybiniais skolos vertybiniais popieriais, tuo pačiu sumažėjo rizika, kad Amerikos valdžia bus priversta mokėti didesnes palūkanas norėdama pasiskolinti rinkoje ir tokiu būdu finansuoti savo skolą.
Daugiausiai Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių yra įsigijusi Kinija, kuri tiek šių metų balandį, tiek ir kovą padidino savo turėtų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį, nors prieš tai šešis mėnesius iš eilės kinai savo bendrų užsienio rezervų sudėtyje nuosekliai mažino turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį. Tokie Kinijos veiksmai buvo sukėlę nuogąstavimus rinkoje, kad ši šalis apskritai gali nustoti finansuoti Ameriką, t.y. nebepirkti jos leidžiamų skolos vertybinių popierių, arba pirkti tik nežymų jų kiekį.
Japonija, kurios turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių vertė yra antra pagal didį pasaulyje, per balandį papildomai dar įsigijo šių skolos vertybinių popierių už 10.6 mlrd. dolerių sumą, tad bendra turimų minėtų skolos vertybinių popierių vertė šoktelėjo iki 795.5 mlrd. dolerių.
Savo turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių atsargas papildė ir Didžioji Britanija bei kitos įvairios naftą eksportuojančios šalys.
