versija spausdinimui
(0)
Rugsėjo mėnesį bankų sistemoje vyravo vasarai būdingos tendencijos, tik gerokai mažesnėmis skaitinėmis išraiškomis.
Bendrasis paskolų portfelis vėl šiek tiek pastorėjo, tačiau augimas siekė vos 60,9 mln. litų ir iš esmės buvo nulemtas kone puse milijardo litų išaugusiu skolinimu bankų grupės įmonėms. Taigi, antrą mėnesį paeiliui besipildantis paskolų portfelis kelia pozityvių minčių, tačiau kalbėti apie pasikeitusią kryptį dar būtų pernelyg drąsu.
Tuo tarpu indėlių portfelis įgauna vis ryškesnius tendencijos požymius – gyventojai santaupas mažina, o įmonių piniginių lėšų bankuose daugėja. Per rugsėjį juridinių asmenų indėlių iki pareikalavimo sąskaitos pasipildė dar 306,3 milijono ir pasiekė 10,9 milijardo litų. Įmonių einamosios sąskaitos pildosi nuo birželio mėnesio pradžios, per tą laiką jų suma padidėjo kiek daugiau nei milijardu litų. Tačiau ilgalaikio taupymo instrumento – terminuotųjų indėlių – populiarumas mąžta. Gyventojai per rugsėjį iš sąskaitų atsiėmė 151,6 milijono, o įmonės – 238,8 milijono litų.
Spalį paskelbti duomenys byloja, kad rudeniop pagaliau fiksuotas nedidelis mažmeninės prekybos apimčių didėjimas. Tai tarsi patvirtina spėjimus, kad gerėjant lūkesčiams gyventojai linkę mažinti santaupas ir daugiau pinigų skirti vartojimui.
Nebestebina ir padidėjusios skolinimo būstui apimtys. Rugsėjį naujų būsto paskolų išduota už 107,8 milijono litų, ir panašu, kad tokios skolinimo apimtys tampa savotišku orientyru šių metų antroje pusėje. Kita vertus, gerokai suintensyvėjusi daugelio bankų būsto paskolų programų komunikacija leidžia manyti, kad metams baigiantis būsto paskolų apimtys turėtų didėti toliau.
Rugsėjis netapo giluminių bankų sistemos pokyčių riboženkliu, tačiau jis dar kartą patvirtino, jog sistemoje vyrauja stabilumas. O tai ir yra svarbiausia.
Bendrasis paskolų portfelis vėl šiek tiek pastorėjo, tačiau augimas siekė vos 60,9 mln. litų ir iš esmės buvo nulemtas kone puse milijardo litų išaugusiu skolinimu bankų grupės įmonėms. Taigi, antrą mėnesį paeiliui besipildantis paskolų portfelis kelia pozityvių minčių, tačiau kalbėti apie pasikeitusią kryptį dar būtų pernelyg drąsu.
Tuo tarpu indėlių portfelis įgauna vis ryškesnius tendencijos požymius – gyventojai santaupas mažina, o įmonių piniginių lėšų bankuose daugėja. Per rugsėjį juridinių asmenų indėlių iki pareikalavimo sąskaitos pasipildė dar 306,3 milijono ir pasiekė 10,9 milijardo litų. Įmonių einamosios sąskaitos pildosi nuo birželio mėnesio pradžios, per tą laiką jų suma padidėjo kiek daugiau nei milijardu litų. Tačiau ilgalaikio taupymo instrumento – terminuotųjų indėlių – populiarumas mąžta. Gyventojai per rugsėjį iš sąskaitų atsiėmė 151,6 milijono, o įmonės – 238,8 milijono litų.
Spalį paskelbti duomenys byloja, kad rudeniop pagaliau fiksuotas nedidelis mažmeninės prekybos apimčių didėjimas. Tai tarsi patvirtina spėjimus, kad gerėjant lūkesčiams gyventojai linkę mažinti santaupas ir daugiau pinigų skirti vartojimui.
Nebestebina ir padidėjusios skolinimo būstui apimtys. Rugsėjį naujų būsto paskolų išduota už 107,8 milijono litų, ir panašu, kad tokios skolinimo apimtys tampa savotišku orientyru šių metų antroje pusėje. Kita vertus, gerokai suintensyvėjusi daugelio bankų būsto paskolų programų komunikacija leidžia manyti, kad metams baigiantis būsto paskolų apimtys turėtų didėti toliau.
Rugsėjis netapo giluminių bankų sistemos pokyčių riboženkliu, tačiau jis dar kartą patvirtino, jog sistemoje vyrauja stabilumas. O tai ir yra svarbiausia.