versija spausdinimui
(3)
Prieš daugiau nei trisdešimt metų aukso kaina 1980 metų sausį šoktelėjo iki visų laikų dvidešimtojo amžiaus rekordo. Tuomet už unciją aukso rinkoje buvo mokėta net po 875 dolerius už unciją, kas įvertinus infliacijos įtaką dabartinėmis kainomis sudarytų 2300 dolerių už unciją. Na o šiuo metu aukso kaina jau yra pakilusi virš 1400 dolerių ribos.
Prieš daugiau trisdešimt metų aukso kainos didėjimą lėmė pasaulyje buvusi labai sudėtinga politinė situacija. Irane dėl revoliucijos buvo atsiradusi politinė krizė, sovietų kariuomenė okupavo Afganistaną, na o tarp Maskvos ir Vašingtono vyko šaltasis karas. Po to politinė krizė dar labiau paaštrėjo. Tuo metu taip pat įspūdingais tempais dėl minėtos politinės įtampos ėmė brangti nafta. 1980 metais Amerikoje buvo užfiksuota aukščiausia po karinė infliacija, kuri sudarė net trylika procentų.
Tuo pačiu pastebimai sumažėjo patrauklumas investuoti į Amerikos obligacijas, todėl investuotojai ir spekuliantai ėmė aktyviai pirkti auksą, kuris leido uždirbti tiek esant politinei įtampai, tiek ūgtelėjus infliacijai, be to tuomet prieš penkis metus Amerikoje buvo taikomi apribojimai susiję su prekyba auksu ir jo laikymu.
Tačiau vėliau atslūgus politinei įtampai ir sumažėjus infliacijai, aukso kaina ėmė nuosekliai mažėti ir dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje už unciją aukso rinkoje jau buvo mokama tik po 230-240 dolerių. Aukso kainą per minimą laikotarpį ne itin paveikė ir tuomet buvusios kelios ekonomikos recesijos, bei internetinio burbulo sprogimas biržoje.
Devyniasdešimtaisiais aukso kaina buvo žemame lygyje dėl Amerikoje vykdytos pinigų politikos, kurios pagrindinis tikslas buvo stipraus dolerio išlaikymas.
Tačiau jau nuo dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios prasidėjo nuoseklus aukso kainos didėjimas. Tad per pastaruosius daugiau nei devynis metus aukso kaina rinkoje jau spėjo šoktelėti daugiau nei penkis kartus.
Šiuo metu aukso kainos didėjimą lemia visai kiti veiksniai, nei tie kurie buvo daugiau nei prieš trisdešimt metų. Analitikai teigia, kad minimo vertingojo metalo kainos kilimą lemia visų pirma investuotojų nuogąstavimas dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo tvarumo, bei nerimas dėl galimo infliacijos didėjimo. Be abejonės ir Amerikos Federalinio Rezervų banko vykdoma pigių pinigų politika, kuri lemia dolerio silpnėjimą, taip pat prisideda prie aukso kainos didėjimo.
Dabar rinkoje už unciją aukso yra mokama po 1407.40 dolerius, arba maždaug procentu daugiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu, na o šios dienos prekybos metu aukso kaina buvo šoktelėjusi net iki 1408.90 dolerių už unciją, ir tai yra absoliučiai rekordinė, neįvertinus infliacijos įtakos, šio vertingojo metalo kaina. Aukštyn kyla ir sidabro kaina, šiandieninės prekybos metu už šį vertingąjį metalą jau yra mokama net gerokai daugiau nei po 27 dolerius ir tai per pastaruosius trisdešimt metų yra aukščiausią už šį metalą mokėta kaina.
Nuo šių metų pradžios aukso kaina jau spėjo pašokti dvidešimt septyniais procentais, na o sidabras pabrango dar labiau, t.y. net beveik šešiasdešimt procentų.
Prieš daugiau trisdešimt metų aukso kainos didėjimą lėmė pasaulyje buvusi labai sudėtinga politinė situacija. Irane dėl revoliucijos buvo atsiradusi politinė krizė, sovietų kariuomenė okupavo Afganistaną, na o tarp Maskvos ir Vašingtono vyko šaltasis karas. Po to politinė krizė dar labiau paaštrėjo. Tuo metu taip pat įspūdingais tempais dėl minėtos politinės įtampos ėmė brangti nafta. 1980 metais Amerikoje buvo užfiksuota aukščiausia po karinė infliacija, kuri sudarė net trylika procentų.
Tuo pačiu pastebimai sumažėjo patrauklumas investuoti į Amerikos obligacijas, todėl investuotojai ir spekuliantai ėmė aktyviai pirkti auksą, kuris leido uždirbti tiek esant politinei įtampai, tiek ūgtelėjus infliacijai, be to tuomet prieš penkis metus Amerikoje buvo taikomi apribojimai susiję su prekyba auksu ir jo laikymu.
Tačiau vėliau atslūgus politinei įtampai ir sumažėjus infliacijai, aukso kaina ėmė nuosekliai mažėti ir dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje už unciją aukso rinkoje jau buvo mokama tik po 230-240 dolerių. Aukso kainą per minimą laikotarpį ne itin paveikė ir tuomet buvusios kelios ekonomikos recesijos, bei internetinio burbulo sprogimas biržoje.
Devyniasdešimtaisiais aukso kaina buvo žemame lygyje dėl Amerikoje vykdytos pinigų politikos, kurios pagrindinis tikslas buvo stipraus dolerio išlaikymas.
Tačiau jau nuo dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios prasidėjo nuoseklus aukso kainos didėjimas. Tad per pastaruosius daugiau nei devynis metus aukso kaina rinkoje jau spėjo šoktelėti daugiau nei penkis kartus.
Šiuo metu aukso kainos didėjimą lemia visai kiti veiksniai, nei tie kurie buvo daugiau nei prieš trisdešimt metų. Analitikai teigia, kad minimo vertingojo metalo kainos kilimą lemia visų pirma investuotojų nuogąstavimas dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo tvarumo, bei nerimas dėl galimo infliacijos didėjimo. Be abejonės ir Amerikos Federalinio Rezervų banko vykdoma pigių pinigų politika, kuri lemia dolerio silpnėjimą, taip pat prisideda prie aukso kainos didėjimo.
Dabar rinkoje už unciją aukso yra mokama po 1407.40 dolerius, arba maždaug procentu daugiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu, na o šios dienos prekybos metu aukso kaina buvo šoktelėjusi net iki 1408.90 dolerių už unciją, ir tai yra absoliučiai rekordinė, neįvertinus infliacijos įtakos, šio vertingojo metalo kaina. Aukštyn kyla ir sidabro kaina, šiandieninės prekybos metu už šį vertingąjį metalą jau yra mokama net gerokai daugiau nei po 27 dolerius ir tai per pastaruosius trisdešimt metų yra aukščiausią už šį metalą mokėta kaina.
Nuo šių metų pradžios aukso kaina jau spėjo pašokti dvidešimt septyniais procentais, na o sidabras pabrango dar labiau, t.y. net beveik šešiasdešimt procentų.
