The Economist leidinio surengtos konferencijos metu jis teigė, kad kvaila yra manyti, jog restruktūrizavimas, devalvavimas ar kita paramos forma padės išspręsti šios šalies problemas.
Europos Centrinio banko valdybos narys Juergen Stark mano, kad Graikija ir toliau turi mažinti savo išlaidas, ieškoti platesnių taupymo galimybių bei konsoliduoti savo biudžetą. Nėra jokio kelio atgal, primena Vokietijos bankininkas.
Graikija buvo pirmoji euro zonos šalis, kuriai praėjusių metų pavasarį, po to kai šios šalies valdžia savarankiškai negalėjo pasiskolinti priimtinomis sąlygomis finansų rinkose, prireikė lengvatinės finansinės paskolos iš išorės. Graikija iš Europos sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo gavo 110 mlrd. eurų vertės lengvatinę paskolą.
Tačiau ši šalis vis dar niekaip nesugeba labiau sumažinti savo biudžeto deficito, bei išspręsti savo skolų problemų, todėl rinkoje spekuliuojama, kad Graikijai gali būti reikalinga papildoma lengvatinė finansinė paskola, kurios vertė galėtų sudaryti iki 60 mlrd. eurų, arba netgi galimas šios šalies skolų restruktūrizavimas.