versija spausdinimui
(2)
Remiantis dvišaliais susitarimais, euro zonos šalys į Tarptautinį Valiutos Fondą perves 150 mlrd. eurų, be to keturios ne euro zonos šalys, t.y. Danija, Čekija, Lenkija ir Švedija taip pat išreiškė norą prisidėti prie minimo fondo sustiprinimo, teigiama pranešime, kuris pasirodė po pirmadienį įvykusios Europos sąjungos šalių finansų ministrų telekonferencijos.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos atstovai pareiškė, kad jie dėl savo galimo didesnio indėlio į Tarptautinį Valiutos Fondą, apsispręs kitų metų pradžioje. Tokiu būdu pervesdamos daugiau lėšų į Tarptautinį Valiutos Fondą, euro zonos šalys nusprendė sustiprinti savo antikrizinių priemonių arsenalą.
Vokietija ir toliau priešinasi ankstesniam sprendimui padidinti skubios pagalbos fondo limitą 500 mlrd. eurų suma. Europos lyderiai galutinai šį klausimą planuoja išspręsti kitų metų kovo mėnesį. Tačiau sprendimas padidinti Tarptautinio Valiutos Fondą, bei padidėjusios Europos Centrinio banko vykdomos euro zonos šalių obligacijų supirkimo programos apimtys rodo, jog Europa ruošiasi atgauti investuotojų pasitikėjimą ne vien tik remdamasi biudžetų deficitų mažinimais.
Vokietija, kurios ekonomika tarp euro zonos šalių yra pati didžiausia, į Tarptautinį Valiutos Fondą planuoja pervesti 41.5 mlrd. eurų sumą. Prancūzija, kurios ekonomika euro zonoje yra antra pagal dydį, minimą fondą papildomai sustiprins 31.4 mlrd. eurų suma, Italija perves 23.5 mlrd. eurų, Ispanija - 14.9 mlrd. eurų.
Trys euro zonos šalys, t.y. Graikija, Airija ir Portugalija, kurios šiuo metu jau gauna finansinę paramą iš šalies, t.y. tuo pačiu ir iš Tarptautinio Valiutos Fondo, nebuvo prašomos prisidėti prie šio fondo sustiprinimo.
Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble atskleidė, kad šiuo metu vyksta derybos su Kinija, dėl šios šalies prisidėjimo stiprinant Tarptautinį Valiutos Fondą, tačiau jis tuo pačiu pridėjo, kad nėra jokių šansų, jog Amerikos Kongresas patvirtins didesnių lėšų skyrimą minimam fondui.
„Europos sąjunga pritartų G-20 grupės šalių ir kitų stiprių Tarptautinio Valiutos Fondo narių siekiui, prisidedant prie TVF išteklių padidinimo, kad būtų užpildytos globalios finansavimo spragos, užtikrinti pasaulio finansų stabilumą” - teigė Liuksemburgo ministras pirmininkas Jean-Claude Juncker, kuris ir vadovavo pirmadienį įvykusiai Europos sąjungos šalių finansų ministrų telekonferencijai.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos atstovai pareiškė, kad jie dėl savo galimo didesnio indėlio į Tarptautinį Valiutos Fondą, apsispręs kitų metų pradžioje. Tokiu būdu pervesdamos daugiau lėšų į Tarptautinį Valiutos Fondą, euro zonos šalys nusprendė sustiprinti savo antikrizinių priemonių arsenalą.
Vokietija ir toliau priešinasi ankstesniam sprendimui padidinti skubios pagalbos fondo limitą 500 mlrd. eurų suma. Europos lyderiai galutinai šį klausimą planuoja išspręsti kitų metų kovo mėnesį. Tačiau sprendimas padidinti Tarptautinio Valiutos Fondą, bei padidėjusios Europos Centrinio banko vykdomos euro zonos šalių obligacijų supirkimo programos apimtys rodo, jog Europa ruošiasi atgauti investuotojų pasitikėjimą ne vien tik remdamasi biudžetų deficitų mažinimais.
Vokietija, kurios ekonomika tarp euro zonos šalių yra pati didžiausia, į Tarptautinį Valiutos Fondą planuoja pervesti 41.5 mlrd. eurų sumą. Prancūzija, kurios ekonomika euro zonoje yra antra pagal dydį, minimą fondą papildomai sustiprins 31.4 mlrd. eurų suma, Italija perves 23.5 mlrd. eurų, Ispanija - 14.9 mlrd. eurų.
Trys euro zonos šalys, t.y. Graikija, Airija ir Portugalija, kurios šiuo metu jau gauna finansinę paramą iš šalies, t.y. tuo pačiu ir iš Tarptautinio Valiutos Fondo, nebuvo prašomos prisidėti prie šio fondo sustiprinimo.
Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble atskleidė, kad šiuo metu vyksta derybos su Kinija, dėl šios šalies prisidėjimo stiprinant Tarptautinį Valiutos Fondą, tačiau jis tuo pačiu pridėjo, kad nėra jokių šansų, jog Amerikos Kongresas patvirtins didesnių lėšų skyrimą minimam fondui.
„Europos sąjunga pritartų G-20 grupės šalių ir kitų stiprių Tarptautinio Valiutos Fondo narių siekiui, prisidedant prie TVF išteklių padidinimo, kad būtų užpildytos globalios finansavimo spragos, užtikrinti pasaulio finansų stabilumą” - teigė Liuksemburgo ministras pirmininkas Jean-Claude Juncker, kuris ir vadovavo pirmadienį įvykusiai Europos sąjungos šalių finansų ministrų telekonferencijai.
