versija spausdinimui
(0)
„Euro zona ras išeitį iš skolų krizės, tačiau prieš tai kai situacija pagerės, ji turi pablogėti. Pagerėjimas prasidės tik pasiekus kritinį krizės tašką“ - mano UBS banko analitikas Justin Knight.
„Kai krizė pagilės,negalima atmesti, kad euro zonos šalių vyriausybės pereinamuoju laikotarpiu šalių skoloms įves tarpšalinę garantijų sistemą, t.y. ribota fiskalinė sąjunga“ - teigė jis.
„Tai reiškia, kad riziką susijusią su įsiskolinusių euro zonos šalių obligacijomis, didžiąja dalimi turės prisiimti Europos viešasis sektorius“ - paaiškino UBS banko analitikas.
Tokių veiksmų katalizatoriumi galėtų būti pastebimas euro susilpnėjimas, bankinė krizė, kurio nors euro zonos nario pasitraukimas, arba kuris nors kitas įvykis, kuris sukeltų ilgalaikes pasekmes.
Justin Knight tuo pačiu teigia, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais rinkos aplinka bus labiau palanki rizikai, nors skirtumas tarp šalių obligacijų pasiūlos ir paklausos gali ir vėl padidinti jų pajamingumą.
„Per antrą šių metų pusmetį didžiausios euro zonos šalys suvokė, kad tokio požiūrio, jog kaip nors su Europos finansinio stabilumo fondo pagalba ir fiskaline korekcija prasisuksime, nepakaks. Tačiau dabartinės pastangos vis dar yra nepakankamos“ - pridūrė jis.
Tarp svarbiausių veiksmų, kurių būtina imtis, jis įvardino šiuos: priimti visų euro zonos narių fiskalinės drausmės sistemą bei biudžeto politikos taisyklės, dėl kurių buvo susitarta per paskutinį įvykusį Europos sąjungos šalių viršūnių susitikimą, be to reikia nustatyti silpnesnių euro zonos šalių obligacijų paklausos mechanizmą.
„Arba vidutinės trukmės laikotarpiu Europos Centrinis bankas finansuos silpnesnių euro zonos šalių obligacijų supirkimo programą, kad tokiu būdu sulaikytų jų obligacijų pajamingumo didėjimą, arba bendros euro zonos eurooobligacijos įtikins investuotojus, kad Europos obligacijų rinka yra saugi“ - paaiškino UBS banko analitikas.
Be to, jis mano, kad ir toliau bus vykdoma tokių nemokių šalių kaip Graikijos skolų restruktūrizacija, bankų rekapitalizacija bei bus įgyvendinamos ilgalaikio augimo ir užimtumo didėjimo strategijos.
Justin Knight nuomone, ryžtingi euro zonos šalių vyriausybių veiksmai siekiant pažaboti krizę, gali įtikinti Europos Centrinį banką ilgiau vykdyti operacijas obligacijų rinkoje. Jis be to atkreipė dėmesį, kad Vokietijos politikų pasisakymai bendrų euroobligacijų tema, jau nėra tokie negatyvūs, kokie buvo iš pradžių.
„Kai krizė pagilės,negalima atmesti, kad euro zonos šalių vyriausybės pereinamuoju laikotarpiu šalių skoloms įves tarpšalinę garantijų sistemą, t.y. ribota fiskalinė sąjunga“ - teigė jis.
„Tai reiškia, kad riziką susijusią su įsiskolinusių euro zonos šalių obligacijomis, didžiąja dalimi turės prisiimti Europos viešasis sektorius“ - paaiškino UBS banko analitikas.
Tokių veiksmų katalizatoriumi galėtų būti pastebimas euro susilpnėjimas, bankinė krizė, kurio nors euro zonos nario pasitraukimas, arba kuris nors kitas įvykis, kuris sukeltų ilgalaikes pasekmes.
Justin Knight tuo pačiu teigia, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais rinkos aplinka bus labiau palanki rizikai, nors skirtumas tarp šalių obligacijų pasiūlos ir paklausos gali ir vėl padidinti jų pajamingumą.
„Per antrą šių metų pusmetį didžiausios euro zonos šalys suvokė, kad tokio požiūrio, jog kaip nors su Europos finansinio stabilumo fondo pagalba ir fiskaline korekcija prasisuksime, nepakaks. Tačiau dabartinės pastangos vis dar yra nepakankamos“ - pridūrė jis.
Tarp svarbiausių veiksmų, kurių būtina imtis, jis įvardino šiuos: priimti visų euro zonos narių fiskalinės drausmės sistemą bei biudžeto politikos taisyklės, dėl kurių buvo susitarta per paskutinį įvykusį Europos sąjungos šalių viršūnių susitikimą, be to reikia nustatyti silpnesnių euro zonos šalių obligacijų paklausos mechanizmą.
„Arba vidutinės trukmės laikotarpiu Europos Centrinis bankas finansuos silpnesnių euro zonos šalių obligacijų supirkimo programą, kad tokiu būdu sulaikytų jų obligacijų pajamingumo didėjimą, arba bendros euro zonos eurooobligacijos įtikins investuotojus, kad Europos obligacijų rinka yra saugi“ - paaiškino UBS banko analitikas.
Be to, jis mano, kad ir toliau bus vykdoma tokių nemokių šalių kaip Graikijos skolų restruktūrizacija, bankų rekapitalizacija bei bus įgyvendinamos ilgalaikio augimo ir užimtumo didėjimo strategijos.
Justin Knight nuomone, ryžtingi euro zonos šalių vyriausybių veiksmai siekiant pažaboti krizę, gali įtikinti Europos Centrinį banką ilgiau vykdyti operacijas obligacijų rinkoje. Jis be to atkreipė dėmesį, kad Vokietijos politikų pasisakymai bendrų euroobligacijų tema, jau nėra tokie negatyvūs, kokie buvo iš pradžių.