versija spausdinimui
(0)
„Niekas negali žinoti, ar Ispanija turi pakankamai lėšų arba likvidumo, neįvertinus juodosios skylės, kuria matome bankiniame sektoriuje“ - Financial Times leidiniui pareiškė gerai žinomas ekonomistas ir Niujorko universiteto profesorius Nouriel Roubini.
„Ispanijos vyriausybė pagaliau prie to priėjo, Bankia ir kiti bankai pradėjo gauti kapitalo injekcijas iš Madrido“ - teigia ekonomistas.
Jo nuomone, esant pastebimam bendrojo vidaus produkto mažėjimui ir didėjant nedarbui, vyriausybės parama bankams buvo tiesiog neišvengiama. Tačiau jeigu nebus šalies ekonomikos augimo, Ispanijos vyriausybei taip pat prireiks pagalbos.
Minimas ekonomistas tvirtina, kad dar šiais metais bankams norint išlaikyti reikiamą kapitalo lygį, jiems bus reikalinga 100-250 mlrd. eurų pagalba. Tačiau nėra jokios garantijos, jog mainais į pagalbą Ispanijos bankai pirkdami šalies obligacijas parems vyriausybę, ypač atsižvelgiant į galimus skolinimosi reitingų sumažinimus ir indėlių atsiėmimus.
Padėtį galėtų pataisyti finansinė pagalba iš Europos sąjungos.
„Geriausia būtų, jeigu pagalba Ispanijos bankams būtų suteikta iškart dabar, tiesioginėmis injekcijomis iš Europos sąjungos pagalbos fondo“ - teigia Nouriel Roubini.
Tačiau tokiam sprendimui priešinasi Vokietija ir pati Ispanijos vyriausybė, kuri baiminasi, jog tokiu atveju, Ispanijos bankus perimtų Europos sąjungos mokesčių mokėtojai.
„Ispanijos vyriausybė pagaliau prie to priėjo, Bankia ir kiti bankai pradėjo gauti kapitalo injekcijas iš Madrido“ - teigia ekonomistas.
Jo nuomone, esant pastebimam bendrojo vidaus produkto mažėjimui ir didėjant nedarbui, vyriausybės parama bankams buvo tiesiog neišvengiama. Tačiau jeigu nebus šalies ekonomikos augimo, Ispanijos vyriausybei taip pat prireiks pagalbos.
Minimas ekonomistas tvirtina, kad dar šiais metais bankams norint išlaikyti reikiamą kapitalo lygį, jiems bus reikalinga 100-250 mlrd. eurų pagalba. Tačiau nėra jokios garantijos, jog mainais į pagalbą Ispanijos bankai pirkdami šalies obligacijas parems vyriausybę, ypač atsižvelgiant į galimus skolinimosi reitingų sumažinimus ir indėlių atsiėmimus.
Padėtį galėtų pataisyti finansinė pagalba iš Europos sąjungos.
„Geriausia būtų, jeigu pagalba Ispanijos bankams būtų suteikta iškart dabar, tiesioginėmis injekcijomis iš Europos sąjungos pagalbos fondo“ - teigia Nouriel Roubini.
Tačiau tokiam sprendimui priešinasi Vokietija ir pati Ispanijos vyriausybė, kuri baiminasi, jog tokiu atveju, Ispanijos bankus perimtų Europos sąjungos mokesčių mokėtojai.