versija spausdinimui
(0)
Lietuvoje įmonių ir namų ūkių kreditavimo istorija gana neilga, tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių matėme nemažai dramos. Pradedant nedrąsiais žingsniais tik vystantis bankų sistemai, ekonomikos bumo laikotarpiu padarytu atradimu „kam taupyti visą gyvenimą, jei gali pasiskolinti šiandien?“ ir galų gale atėjusia ekonomikos krize, parodžiusia, kokia jautri yra finansų struktūra. Šiandien turime gerokai atsargesnę paskolų rinką, o ir verslas trypčioja nesiryždamas didesnėms investicijoms.
Bankų paskolų portfelis įmonėms ketvirtadaliu mažesnis nei 2008
Bankų paskolų portfelis įmonėms sudaro 25,7 mlrd. litų. Palyginti su 2008 metų vasara, kai portfelis buvo didžiausias, jis yra mažesnis ketvirtadaliu ir iš esmės neaugo jau daugiau nei ketverius metus. Per 2012 metus Lietuvos bankų paskolų portfelis įmonėms padidėjo vos 1 proc., naujų paskolų išduota 5,9 mlrd. litų tačiau grynasis paskolų portfelio įmonėms pokytis tik 206 mln. litų. Praėjusiais metais įmonių išlaidos investicijoms slėgė ekonomikos plėtrą ir sumažėjo 2,5 proc., kai visas BVP paaugo 3,6 proc. Atitinkamas sąsajas matėme ir paskolų rinkoje, o didžiausias skolinimosi motyvas buvo ne investicijos, o finansavimo poreikis atsargoms ir apyvartiniam kapitalui.
Euro zonoje verslo kreditavimas patiria sąstingį
Lietuvoje paskolų rinka vangi, nepaisant jau treti metai vieno sparčiausių ES ekonominio augimo. Didieji bankai buvo atsargūs skolindami lėšas, o ūkio subjektai - skolindamiesi. Finansų sistemos srautai bylojo apie kapitalą, grįžtantį atgal į užsienį pas patronuojančius bankus. Recesijos ir viešųjų finansų krizės spaudžiamoje euro zonoje verslo paskolų rinkos būklė atrodo ne ką geriau. Čia paskolų portfelis nustojo augti 2008 metų pabaigoje ir šiandien tebėra sąstingio būsenos. Euro zonoje grynasis paskolų įmonėms srautas kol kas kinta paskolų portfelio nenaudai – jų grąžinama daugiau negu išduodama. Per 2012 metus portfelis susitraukė beveik 4 proc. ir šiandien yra 8 proc. žemiau 2008 m. pab. piko. Po kiek drąsesnio 2010 m. pab. – 2012 m. pr. laikotarpio, kai rinkos dalyviai turėjo daugiau vilčių dėl ūkio atsigavimo, dabar vėl euro zonoje būgštaujama dėl recesijos.
Lietuvoje – noresnio skolinimo perspektyvos
Įdomų verslo kreditavimo rinkos vaizdą atskleidė Bankų apklausa dėl skolinimo sąlygų, vykdoma tiek Lietuvos banko, tiek ir Europos centrinio banko (ECB). Lietuvoje bankų tonas dėl dalinamų paskolų švelnėja jau antrą pusmetį. Bankai šiandien geriau vertina ekonomikos perspektyvas, įmonių riziką ir įkeičiamo turto vertę. Šį pusmetį ir toliau ketinama švelninti skolinimo sąlygas, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. Šiemet tikimasi paskolų portfelio augimo, kuris dar bus kuklus, tačiau 1-5 proc. plėtra yra įmanoma. Gana kontrastingą vaizdą matėme euro zonoje. Čia bankai buvo gerokai pesimistiškesni ir skolinimo standartus II ketv. toliau numatė griežtinti, nors jau nebe taip smarkiai kaip I ketv. Skirtingai nei Lietuvoje, euro zonoje bankai toliau tikisi mažėsiančios paskolų paklausos.
Palūkanos visų laikų žemumose
ECB pinigų politika kol kas nukreipta „pigių“ pinigų naudai, ir turint omenyje sudėtingą euro zonos ekonominę būklę, ir toliau liks skatinanti. Palūkanų normų dydis tebėra palankus veiksnys tiek Lietuvos, tiek ir euro zonos skolininkams. Tačiau daug svarbesnis lieka rizikos elementas, susijęs su paties verslo perspektyvomis ir galimybėmis, kuris ir lemia norą skolinti/skolintis šiuo vis dar įtemptu Europos ekonomikai metu.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
bankas „Finasta“
Bankų paskolų portfelis įmonėms ketvirtadaliu mažesnis nei 2008
Bankų paskolų portfelis įmonėms sudaro 25,7 mlrd. litų. Palyginti su 2008 metų vasara, kai portfelis buvo didžiausias, jis yra mažesnis ketvirtadaliu ir iš esmės neaugo jau daugiau nei ketverius metus. Per 2012 metus Lietuvos bankų paskolų portfelis įmonėms padidėjo vos 1 proc., naujų paskolų išduota 5,9 mlrd. litų tačiau grynasis paskolų portfelio įmonėms pokytis tik 206 mln. litų. Praėjusiais metais įmonių išlaidos investicijoms slėgė ekonomikos plėtrą ir sumažėjo 2,5 proc., kai visas BVP paaugo 3,6 proc. Atitinkamas sąsajas matėme ir paskolų rinkoje, o didžiausias skolinimosi motyvas buvo ne investicijos, o finansavimo poreikis atsargoms ir apyvartiniam kapitalui.
Euro zonoje verslo kreditavimas patiria sąstingį
Lietuvoje paskolų rinka vangi, nepaisant jau treti metai vieno sparčiausių ES ekonominio augimo. Didieji bankai buvo atsargūs skolindami lėšas, o ūkio subjektai - skolindamiesi. Finansų sistemos srautai bylojo apie kapitalą, grįžtantį atgal į užsienį pas patronuojančius bankus. Recesijos ir viešųjų finansų krizės spaudžiamoje euro zonoje verslo paskolų rinkos būklė atrodo ne ką geriau. Čia paskolų portfelis nustojo augti 2008 metų pabaigoje ir šiandien tebėra sąstingio būsenos. Euro zonoje grynasis paskolų įmonėms srautas kol kas kinta paskolų portfelio nenaudai – jų grąžinama daugiau negu išduodama. Per 2012 metus portfelis susitraukė beveik 4 proc. ir šiandien yra 8 proc. žemiau 2008 m. pab. piko. Po kiek drąsesnio 2010 m. pab. – 2012 m. pr. laikotarpio, kai rinkos dalyviai turėjo daugiau vilčių dėl ūkio atsigavimo, dabar vėl euro zonoje būgštaujama dėl recesijos.
Lietuvoje – noresnio skolinimo perspektyvos
Įdomų verslo kreditavimo rinkos vaizdą atskleidė Bankų apklausa dėl skolinimo sąlygų, vykdoma tiek Lietuvos banko, tiek ir Europos centrinio banko (ECB). Lietuvoje bankų tonas dėl dalinamų paskolų švelnėja jau antrą pusmetį. Bankai šiandien geriau vertina ekonomikos perspektyvas, įmonių riziką ir įkeičiamo turto vertę. Šį pusmetį ir toliau ketinama švelninti skolinimo sąlygas, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. Šiemet tikimasi paskolų portfelio augimo, kuris dar bus kuklus, tačiau 1-5 proc. plėtra yra įmanoma. Gana kontrastingą vaizdą matėme euro zonoje. Čia bankai buvo gerokai pesimistiškesni ir skolinimo standartus II ketv. toliau numatė griežtinti, nors jau nebe taip smarkiai kaip I ketv. Skirtingai nei Lietuvoje, euro zonoje bankai toliau tikisi mažėsiančios paskolų paklausos.
Palūkanos visų laikų žemumose
ECB pinigų politika kol kas nukreipta „pigių“ pinigų naudai, ir turint omenyje sudėtingą euro zonos ekonominę būklę, ir toliau liks skatinanti. Palūkanų normų dydis tebėra palankus veiksnys tiek Lietuvos, tiek ir euro zonos skolininkams. Tačiau daug svarbesnis lieka rizikos elementas, susijęs su paties verslo perspektyvomis ir galimybėmis, kuris ir lemia norą skolinti/skolintis šiuo vis dar įtemptu Europos ekonomikai metu.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
bankas „Finasta“