versija spausdinimui
(1)
Ir pradedantys, ir patyrę investuotojai žino, kad pelningai prekiauti pačiomis įvairiausiomis finansinėmis priemonėmis reikia ne tik laiko, bet ir žinių. Todėl vieni labiau pasitiki fundamentaliais rodikliais, kiti yra techninės analizės šalininkai. Bollingerio bangos – vienas iš dažniausiai naudojamų techninės analizės rodiklių, leidžiančių interpretuoti finansinių priemonių kainų tendencijas. Žurnalas INVESTUOK aiškinasi, kaip teisingai suprasti šio rodiklio siunčiamus signalus, jo teigiamas ir neigiamas savybes.
Kaip vienas iš techninės analizės rodiklių, Bollingerio bangos pradėtos naudoti dar 1980 m., kai šių bangų efektyvumą pasauliui įrodė jų išradėjas Johnas Bollingeris. Laikui bėgant jo sugalvota įvairių finansinių priemonių kainų tendencijų prognozavimo sistema tapo viena populiariausių investuotojų bendruomenėje. Kaip ir kitus plačiai naudojamus techninės analizės rodiklius, Bollingerio bangas galima naudoti ne tik prekyboje valiutomis, kaip neretai pabrėžia fundamentalios analizės šalininkai, bet ir prekiaujant įmonių akcijomis, obligacijomis, žaliavomis.
Prekyba pagal techninę analizę
„Visur, kur tik pamatome grafiką, galime braižyti Bollingerio bangas. Klaidinga manyti, kad ten, kur finansinių priemonių vertę labiau veikia fundamentalūs duomenys, techninė analizė praranda savo efektyvumą. Po ilgamečių tyrimų ir prekybos įvairiais finansiniais instrumentais galima daryti išvadą, kad ir techninė analizė, ir išskirtinai Bollingerio bangų rodiklio signalus galima sėkmingai taikyti visose finansų rinkose. Tačiau būtina pabrėžti, kad kaip ir visi kiti techninės analizės rodikliai, šis taip pat gali padėti ne tik uždirbti, bet ir suklaidinti. Idealiai tiksliai ateities nuspėti negali niekas, ne išimtis ir Bollingerio bangų rodiklis. Būtina suprasti, kad kiek įmanoma aiškesnį vaizdą galima gauti tik pasitelkus kuo daugiau techninės analizės rodiklių. Nesvarbu, ar tai prekyba valiutų poromis, ar konkrečių įmonių akcijomis“, – perspėja kompanijos „Cazenove Capital Management“ techninės analizės specialistas Robinas Griffithsas.
Jo teigimu, kiekvienas investuotojas, nusprendęs į pagalbą pasitelkti Bollingerio bangas, privalo pradėti nuo ilgo laikotarpio grafikų tyrimo.
„Grafinę analizę reikėtų pradėti nuo kelių metų grafiko, vėliau pereinat prie trumpesnio laikotarpio – mėnesio ir savaitės – grafiko. Didelis mastelis suteikia didesnį vaizdą ir geresnį ilgalaikių perspektyvų rinkoje suvokimą. Vėliau, kai ilgo laikotarpio grafiko analizė atlikta, jį reikėtų palyginti su dienos ir konkretaus einamojo laiko grafiku. Visa tai būtina padaryti, nes trumpo laikotarpio grafikas gali būti klaidinantis. Ir net jei ruošiamasi prekiauti trumpą laiką, pvz., investuotojas praktikuoja vadinamą dienos prekybos taktiką, pravartu žinoti ir ilgalaikius kainų pokyčius“, – pabrėžia R. Griffithsas.
Kintamų rodiklių sistema
Bollingerio bangų rodiklis – tai vienas iš kintamumo arba svyravimo rodiklių. Jis formuojamas iš trijų linijų. Vidurinė linija – paprastas slankusis vidurkis. Viršutinė linija – tai tas pats slankusis vidurkis, pastumtas į viršų per nustatytą skaičių standartinių nuokrypių (dažniausiai naudojami 2). Apatinė linija – slankiojo vidurkio linija, nuleista per lygiai tiek pat standartinių nuokrypių. Pats šio techninės analizės indikatoriaus sumanytojas J. Bollingeris vidurinės linijos braižymui rekomenduoja naudoti 20 dienų paprastąjį slankųjį vidurkį ir 2 standartinius nuokrypius juostų atotrūkiui nuo vidurkio. Per ilgus šio metodo naudojimo praktikoje metus J. Bollingeris padarė išvadą, kad slankieji vidurkiai su mažesniu nei 10 periodu yra mažai efektyvūs.
Kadangi Bollingerio bangos yra kintamumo ir svyravimų rodiklis, šie svyravimai grindžiami standartiniu nuokrypiu, pasikeičiančiu svyravimams didėjant arba mažėjant. Rodiklio diapazono linijos prasiplečia, kai svyravimai rinkoje išauga, o susiaurėja svyravimams sumažėjus. Techninės analizės specialistas R. Griffithsas išskiria keletą Bollingerio bangų ypatybių, į kurias kiekvienas investuotojas turėtų atkreipti dėmesį.
Bangos plečiasi – artinasi nestabilumas
„Išskirtine Bollingerio bangų savybe laikomas jų pločio keitimasis, priklausomai nuo rinkoje esamo volatilumo (bazinio kainos nuokrypio). Žymių kainos pokyčių periodais, kai volatilumas aukštas, Bollingerio juostos praplatėja, duodamos daugiau erdvės kainų judesiams. Ramybės periodais, kai volatilumas žemas, juostos susiaurėja tarsi sulaikydamos kainas savo ribose. Taip pat labai svarbu, jeigu finansinių priemonių kainos kerta suformuotas rodiklio linijų ribas. Tai yra, jeigu kainos smunka arba kyla daugiau nei planuota. Tuomet galima tikėtis, kad netrukus kainos prasiverš priešinga kryptimi, t. y. smuks arba brangs. Dar vienas svarbus aspektas – jei po spartaus kainų augimo ar kritimo už Bollingerio bangų ribų pradėjo formuotis tendencija kainų augimui ar kritimui tik jau bangų viduje, netrukus galima laukti pasikeitimų priešinga kryptimi“, – pagrindines Bollingerio bangų ypatybes pateikė R. Griffithsas.
Tačiau ekspertai pažymi, kad kainos svyravimai virš arba po Bollingerio bangų linijomis neturėtų būti vertinami kaip tiesioginis signalas pirkti ar parduoti tam tikras finansines priemones. Šio rodiklio kūrėjas J. Bollingeris aiškina, kad kainoms pasiekus diapazono linijas arba kirtus jas – tai nėra signalas pirkti arba parduoti. Tai tėra užuomina, kad netrukus gali pasikeisti kainos judėjimo kryptis. Pagrindinis šio rodiklio tikslas – parodyti kainos pokyčio stiprumą arba silpnumą. Tokiu būdu kainos judėjimas link viršutinės linijos parodo stiprumą, o didelis kritimas prie apatinės linijos – silpnumą. Anot ekspertų, jei kainos ilgai išsilaiko virš Bollingerio bangų ribų, rinkoje privalo vyrauti stipri kainos augimo arba kritimo tendencija.
Galimi ir klaidingi įspėjimai
Kadangi viršutinė Bollingerio bangų linija nustatoma dviem standartiniais nuokrypiais aukščiau nei 20 periodų paprasto slankiojo vidurkio linija, viršutinė riba gali būti viršyta tik labai stipraus kainos šuolio metu. Per stiprų pakilimą labiau tikėtina, kad kaina svyruos arti viršutinės ribos ir niekada nepasieks apatinės Bollingerio bangų ribos; ir atvirkščiai, kadangi atstumas tarp standartinio nuokrypio linijų yra itin didelis.
Techninės analizės ekspertai teigia, kad Bollingerio bangos panašios į kitą populiarų techninės analizės metodą – slankiųjų vidurkių kanalus. Šie įvairių rinkų tyrimo metodai skiriasi tuo, kad kanalo linijos, išsidėsčiusios žemiau ir aukščiau slankiojo vidurkio kreivės, nutolsta tam tikru fiksuotu procentiniu dydžiu, o Bollingerio bangos braižomos naudojant nustatytą skaičių standartinių nuokrypių. Kadangi standartinio nuokrypio dydis tiesiogiai priklauso nuo volatilumo (bazinio kainos nuokrypio), Bollingerio juostos pačios reguliuoja savo plotį: jos prasiplečia, kai rinka tampa nepastovi ir susiaurėja stabiliais periodais. Kaip ir slankiojo vidurkio kanale, taip ir interpretuodami Bollingerio bangas, investuotojai gali daryti prielaidą, kad kainai būdinga pasilikti juostų ribose, t. y. tarp viršutinės ir apatinės.
Banko „Finasta“ vyresnysis finansų makleris Ernestas Daraška žurnalui INVESTUOK teigia, kad tyrinėjant pasaulio akcijų indeksus ar atskirų įmonių akcijas pritaikant Bollingerio bangų metodą, ne visada gausime teisingus signalus. Jo teigimu, vertinant atskiras kompanijas reikia pabrėžti, kad kiekviena jų turi savo išskirtinį, kaip mes įvardijame, charakterį.
Tinka „banguojantiems“ finansiniams instrumentams
„Taikant Bollingerio bangų metodą, norėdami pamatyti akcijų kainos judėjimo tendenciją, pirmiausia turime būti susipažinę su ilgesnio laikotarpio akcijos kainos pokyčiais. Pavyzdžiui, jei kompanijos akcijų kaina kyla keletą metų iš eilės, tokiu atveju šis techninės analizės rodiklis neparodys nieko reikšmingo. Tokiu atveju net nereikėtų gaišti laiko, o būtų patartina naudotis kitais techninės analizės rodikliais. Taip pat šio rodiklio nevertėtų naudoti ir tiriant tas kompanijas, kurių akcijos kaina ilgesnį laikotarpį smunka. Bollingerio bangų metodas labiau skirtas tokioms akcijoms, kurių kaina linkusi svyruoti ir gana ilgą laiką nerodo aiškios krypties“, – teigė E. Daraška.
Kalbėdamas apie pagrindines Bollingerio bangų metodo savybes, banko „Finasta“ vyresnysis finansų makleris tikina, kad reikėtų žvelgti ne tik į jas, bet ir į pagrindinį objektą – norimas įsigyti akcijas. O dar geriau būtų iš karto susipažinti su kitu techninės analizės metodu – palaikymo ir pasipriešinimo lygiais. Pritaikius šiuos metodus, galima susidaryti tikslesnį vaizdą apie kainos judėjimo kryptį.
„Jeigu radome kompaniją, kurios akcijų kainos perspektyvas verta tyrinėti pasitelkiant Bollingerio bangų metodą, tuomet reikėtų pažiūrėti, kokį laiko tarpą akcijų kaina nežymiai svyruoja. Jei akcijų kaina panašiame lygyje laikėsi, pavyzdžiui, mėnesį ar du, verta pažvelgti į pasipriešinimo lygį, kurio per minėtą laikotarpį akcijų kainai nepavyko peržengti. Tačiau, jei kaina staiga šokteltų, natūralu, kad Bollingerio bangos prasiplėstų ir būtų galima daryti prielaidą, kad akcijų kaina gali kristi“, – teigia E. Daraška.
Vien Bollingerio bangos – ne išeitis
Tačiau, pasak banko „Finasta“ maklerio, galimas ir kitas scenarijus.
„Jeigu, augimas yra labai didelis ir pasiekia viršutinę liniją, kainos augimas gali trukti ilgesnį laiką. Kitas atvejis, kai kaina atsiremia į apatinę Bollingerio bangų liniją. Tokiu momentu galima daryti prielaidą, kad akcijų kaina yra per daug „nudaužyta“ ir turi perspektyvą augti. Tačiau tada reikėtų žiūrėti, kur yra kitas palaikymo lygis, kiek kaina gali augti, atsižvelgiant į tam tikro laikotarpio rezultatus. Taigi daugeliu atvejų Bollingerio bangų metodo nereikėtų naudoti kaip pagrindinio ir vienintelio rodiklio, nes jo signalai investuotoją gali suklaidinti“, – žurnale INVESTUOK tikina E. Daraška.
Taip pat jis pabrėžia, kad tiriant rinką techninės analizės metodais nereikėtų analizuoti labai ilgo laikotarpio grafikų. Jis įvardija kaip tik 2009 m., kai visų finansinių instrumentų kainos drastiškai krito.
„Jei Bollingerio bangų pagalba analizuosime bet kurios kompanijos akcijas ar akcijų indeksų ilgo laikotarpio grafikus, gausime labai iškreiptą vaizdą. Todėl, jei norime gauti kaip įmanoma tikslesnius ilgo laikotarpio rezultatus, reikėtų stebėti 2–3 metų kainų augimo periodą. O vėliau taip stebėti savaitės ar dienos grafikus“, – pataria banko „Finasta“ makleris.
Jis taip pat įvardijo ir didžiausią Bollingerio bangų metodo minusą. Jo teigimu, šis techninės analizės metodas neparodo, kiek laiko gali trukti kainos augimas.
„Kiekvienam investuotojui, matančiam, kad kainos auga, kyla klausimas, ar jos gali dar augti ir iki kokios ribos. Deja, bet Bollingerio bangos to nepasako“, – teigia E. Daraška.
Robertas Kartavičius
žurnalas INVESTUOK
Kaip vienas iš techninės analizės rodiklių, Bollingerio bangos pradėtos naudoti dar 1980 m., kai šių bangų efektyvumą pasauliui įrodė jų išradėjas Johnas Bollingeris. Laikui bėgant jo sugalvota įvairių finansinių priemonių kainų tendencijų prognozavimo sistema tapo viena populiariausių investuotojų bendruomenėje. Kaip ir kitus plačiai naudojamus techninės analizės rodiklius, Bollingerio bangas galima naudoti ne tik prekyboje valiutomis, kaip neretai pabrėžia fundamentalios analizės šalininkai, bet ir prekiaujant įmonių akcijomis, obligacijomis, žaliavomis.
Prekyba pagal techninę analizę
„Visur, kur tik pamatome grafiką, galime braižyti Bollingerio bangas. Klaidinga manyti, kad ten, kur finansinių priemonių vertę labiau veikia fundamentalūs duomenys, techninė analizė praranda savo efektyvumą. Po ilgamečių tyrimų ir prekybos įvairiais finansiniais instrumentais galima daryti išvadą, kad ir techninė analizė, ir išskirtinai Bollingerio bangų rodiklio signalus galima sėkmingai taikyti visose finansų rinkose. Tačiau būtina pabrėžti, kad kaip ir visi kiti techninės analizės rodikliai, šis taip pat gali padėti ne tik uždirbti, bet ir suklaidinti. Idealiai tiksliai ateities nuspėti negali niekas, ne išimtis ir Bollingerio bangų rodiklis. Būtina suprasti, kad kiek įmanoma aiškesnį vaizdą galima gauti tik pasitelkus kuo daugiau techninės analizės rodiklių. Nesvarbu, ar tai prekyba valiutų poromis, ar konkrečių įmonių akcijomis“, – perspėja kompanijos „Cazenove Capital Management“ techninės analizės specialistas Robinas Griffithsas.
Jo teigimu, kiekvienas investuotojas, nusprendęs į pagalbą pasitelkti Bollingerio bangas, privalo pradėti nuo ilgo laikotarpio grafikų tyrimo.
„Grafinę analizę reikėtų pradėti nuo kelių metų grafiko, vėliau pereinat prie trumpesnio laikotarpio – mėnesio ir savaitės – grafiko. Didelis mastelis suteikia didesnį vaizdą ir geresnį ilgalaikių perspektyvų rinkoje suvokimą. Vėliau, kai ilgo laikotarpio grafiko analizė atlikta, jį reikėtų palyginti su dienos ir konkretaus einamojo laiko grafiku. Visa tai būtina padaryti, nes trumpo laikotarpio grafikas gali būti klaidinantis. Ir net jei ruošiamasi prekiauti trumpą laiką, pvz., investuotojas praktikuoja vadinamą dienos prekybos taktiką, pravartu žinoti ir ilgalaikius kainų pokyčius“, – pabrėžia R. Griffithsas.
Kintamų rodiklių sistema
Bollingerio bangų rodiklis – tai vienas iš kintamumo arba svyravimo rodiklių. Jis formuojamas iš trijų linijų. Vidurinė linija – paprastas slankusis vidurkis. Viršutinė linija – tai tas pats slankusis vidurkis, pastumtas į viršų per nustatytą skaičių standartinių nuokrypių (dažniausiai naudojami 2). Apatinė linija – slankiojo vidurkio linija, nuleista per lygiai tiek pat standartinių nuokrypių. Pats šio techninės analizės indikatoriaus sumanytojas J. Bollingeris vidurinės linijos braižymui rekomenduoja naudoti 20 dienų paprastąjį slankųjį vidurkį ir 2 standartinius nuokrypius juostų atotrūkiui nuo vidurkio. Per ilgus šio metodo naudojimo praktikoje metus J. Bollingeris padarė išvadą, kad slankieji vidurkiai su mažesniu nei 10 periodu yra mažai efektyvūs.
Kadangi Bollingerio bangos yra kintamumo ir svyravimų rodiklis, šie svyravimai grindžiami standartiniu nuokrypiu, pasikeičiančiu svyravimams didėjant arba mažėjant. Rodiklio diapazono linijos prasiplečia, kai svyravimai rinkoje išauga, o susiaurėja svyravimams sumažėjus. Techninės analizės specialistas R. Griffithsas išskiria keletą Bollingerio bangų ypatybių, į kurias kiekvienas investuotojas turėtų atkreipti dėmesį.
Bangos plečiasi – artinasi nestabilumas
„Išskirtine Bollingerio bangų savybe laikomas jų pločio keitimasis, priklausomai nuo rinkoje esamo volatilumo (bazinio kainos nuokrypio). Žymių kainos pokyčių periodais, kai volatilumas aukštas, Bollingerio juostos praplatėja, duodamos daugiau erdvės kainų judesiams. Ramybės periodais, kai volatilumas žemas, juostos susiaurėja tarsi sulaikydamos kainas savo ribose. Taip pat labai svarbu, jeigu finansinių priemonių kainos kerta suformuotas rodiklio linijų ribas. Tai yra, jeigu kainos smunka arba kyla daugiau nei planuota. Tuomet galima tikėtis, kad netrukus kainos prasiverš priešinga kryptimi, t. y. smuks arba brangs. Dar vienas svarbus aspektas – jei po spartaus kainų augimo ar kritimo už Bollingerio bangų ribų pradėjo formuotis tendencija kainų augimui ar kritimui tik jau bangų viduje, netrukus galima laukti pasikeitimų priešinga kryptimi“, – pagrindines Bollingerio bangų ypatybes pateikė R. Griffithsas.
Tačiau ekspertai pažymi, kad kainos svyravimai virš arba po Bollingerio bangų linijomis neturėtų būti vertinami kaip tiesioginis signalas pirkti ar parduoti tam tikras finansines priemones. Šio rodiklio kūrėjas J. Bollingeris aiškina, kad kainoms pasiekus diapazono linijas arba kirtus jas – tai nėra signalas pirkti arba parduoti. Tai tėra užuomina, kad netrukus gali pasikeisti kainos judėjimo kryptis. Pagrindinis šio rodiklio tikslas – parodyti kainos pokyčio stiprumą arba silpnumą. Tokiu būdu kainos judėjimas link viršutinės linijos parodo stiprumą, o didelis kritimas prie apatinės linijos – silpnumą. Anot ekspertų, jei kainos ilgai išsilaiko virš Bollingerio bangų ribų, rinkoje privalo vyrauti stipri kainos augimo arba kritimo tendencija.
Galimi ir klaidingi įspėjimai
Kadangi viršutinė Bollingerio bangų linija nustatoma dviem standartiniais nuokrypiais aukščiau nei 20 periodų paprasto slankiojo vidurkio linija, viršutinė riba gali būti viršyta tik labai stipraus kainos šuolio metu. Per stiprų pakilimą labiau tikėtina, kad kaina svyruos arti viršutinės ribos ir niekada nepasieks apatinės Bollingerio bangų ribos; ir atvirkščiai, kadangi atstumas tarp standartinio nuokrypio linijų yra itin didelis.
Techninės analizės ekspertai teigia, kad Bollingerio bangos panašios į kitą populiarų techninės analizės metodą – slankiųjų vidurkių kanalus. Šie įvairių rinkų tyrimo metodai skiriasi tuo, kad kanalo linijos, išsidėsčiusios žemiau ir aukščiau slankiojo vidurkio kreivės, nutolsta tam tikru fiksuotu procentiniu dydžiu, o Bollingerio bangos braižomos naudojant nustatytą skaičių standartinių nuokrypių. Kadangi standartinio nuokrypio dydis tiesiogiai priklauso nuo volatilumo (bazinio kainos nuokrypio), Bollingerio juostos pačios reguliuoja savo plotį: jos prasiplečia, kai rinka tampa nepastovi ir susiaurėja stabiliais periodais. Kaip ir slankiojo vidurkio kanale, taip ir interpretuodami Bollingerio bangas, investuotojai gali daryti prielaidą, kad kainai būdinga pasilikti juostų ribose, t. y. tarp viršutinės ir apatinės.
Banko „Finasta“ vyresnysis finansų makleris Ernestas Daraška žurnalui INVESTUOK teigia, kad tyrinėjant pasaulio akcijų indeksus ar atskirų įmonių akcijas pritaikant Bollingerio bangų metodą, ne visada gausime teisingus signalus. Jo teigimu, vertinant atskiras kompanijas reikia pabrėžti, kad kiekviena jų turi savo išskirtinį, kaip mes įvardijame, charakterį.
Tinka „banguojantiems“ finansiniams instrumentams
„Taikant Bollingerio bangų metodą, norėdami pamatyti akcijų kainos judėjimo tendenciją, pirmiausia turime būti susipažinę su ilgesnio laikotarpio akcijos kainos pokyčiais. Pavyzdžiui, jei kompanijos akcijų kaina kyla keletą metų iš eilės, tokiu atveju šis techninės analizės rodiklis neparodys nieko reikšmingo. Tokiu atveju net nereikėtų gaišti laiko, o būtų patartina naudotis kitais techninės analizės rodikliais. Taip pat šio rodiklio nevertėtų naudoti ir tiriant tas kompanijas, kurių akcijos kaina ilgesnį laikotarpį smunka. Bollingerio bangų metodas labiau skirtas tokioms akcijoms, kurių kaina linkusi svyruoti ir gana ilgą laiką nerodo aiškios krypties“, – teigė E. Daraška.
Kalbėdamas apie pagrindines Bollingerio bangų metodo savybes, banko „Finasta“ vyresnysis finansų makleris tikina, kad reikėtų žvelgti ne tik į jas, bet ir į pagrindinį objektą – norimas įsigyti akcijas. O dar geriau būtų iš karto susipažinti su kitu techninės analizės metodu – palaikymo ir pasipriešinimo lygiais. Pritaikius šiuos metodus, galima susidaryti tikslesnį vaizdą apie kainos judėjimo kryptį.
„Jeigu radome kompaniją, kurios akcijų kainos perspektyvas verta tyrinėti pasitelkiant Bollingerio bangų metodą, tuomet reikėtų pažiūrėti, kokį laiko tarpą akcijų kaina nežymiai svyruoja. Jei akcijų kaina panašiame lygyje laikėsi, pavyzdžiui, mėnesį ar du, verta pažvelgti į pasipriešinimo lygį, kurio per minėtą laikotarpį akcijų kainai nepavyko peržengti. Tačiau, jei kaina staiga šokteltų, natūralu, kad Bollingerio bangos prasiplėstų ir būtų galima daryti prielaidą, kad akcijų kaina gali kristi“, – teigia E. Daraška.
Vien Bollingerio bangos – ne išeitis
Tačiau, pasak banko „Finasta“ maklerio, galimas ir kitas scenarijus.
„Jeigu, augimas yra labai didelis ir pasiekia viršutinę liniją, kainos augimas gali trukti ilgesnį laiką. Kitas atvejis, kai kaina atsiremia į apatinę Bollingerio bangų liniją. Tokiu momentu galima daryti prielaidą, kad akcijų kaina yra per daug „nudaužyta“ ir turi perspektyvą augti. Tačiau tada reikėtų žiūrėti, kur yra kitas palaikymo lygis, kiek kaina gali augti, atsižvelgiant į tam tikro laikotarpio rezultatus. Taigi daugeliu atvejų Bollingerio bangų metodo nereikėtų naudoti kaip pagrindinio ir vienintelio rodiklio, nes jo signalai investuotoją gali suklaidinti“, – žurnale INVESTUOK tikina E. Daraška.
Taip pat jis pabrėžia, kad tiriant rinką techninės analizės metodais nereikėtų analizuoti labai ilgo laikotarpio grafikų. Jis įvardija kaip tik 2009 m., kai visų finansinių instrumentų kainos drastiškai krito.
„Jei Bollingerio bangų pagalba analizuosime bet kurios kompanijos akcijas ar akcijų indeksų ilgo laikotarpio grafikus, gausime labai iškreiptą vaizdą. Todėl, jei norime gauti kaip įmanoma tikslesnius ilgo laikotarpio rezultatus, reikėtų stebėti 2–3 metų kainų augimo periodą. O vėliau taip stebėti savaitės ar dienos grafikus“, – pataria banko „Finasta“ makleris.
Jis taip pat įvardijo ir didžiausią Bollingerio bangų metodo minusą. Jo teigimu, šis techninės analizės metodas neparodo, kiek laiko gali trukti kainos augimas.
„Kiekvienam investuotojui, matančiam, kad kainos auga, kyla klausimas, ar jos gali dar augti ir iki kokios ribos. Deja, bet Bollingerio bangos to nepasako“, – teigia E. Daraška.
Robertas Kartavičius
žurnalas INVESTUOK