versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad kovą tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bedarbystės rodiklis išliko nepakitęs, tuo tarpu mūsų šalyje bedarbystė kovą palyginus su vasariu, gan pastebimai sumažėjo.
Kovą bedarbystė euro zonoje siekė 11.8 procentus, t.y. buvo tokia pat kaip ir vasarį, tiesa, anksčiau buvo skelbiama, jog vasarį ji siekė 11.9 procentus. Bedarbystė euro zonoje išlieka stabili nuo pat praėjusių metų gruodžio mėnesio.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį bedarbystė irgi nepakito bei sudarė 10.5 procentus, tiesa, anksčiau buvo skelbiama, kad ji vasarį siekė 10.6 procentus. Na o mūsų šalyje bedarbystės rodiklis kovo mėnesį gan pastebimai sumažėjo, t.y. jis krito nuo 11.5 iki 10.8 procentų.
Prieš metus kovo mėnesį euro zonoje bedarbystė siekė 12 procentų, Europos sąjungoje - 10.9 procentus, na o Lietuvoje ji sudarė 12.4 procentus.
Kovo mėnesį darbo Europos sąjungoje neturėjo 25.699 mln. asmenų, iš kurių 18.913 milijonų be darbo buvo euro zonos šalyse. Bedarbių skaičius per kovą Europos sąjungoje smuktelėjo 66 tūkstančiais, na o euro zonoje - 22 tūkstančiais. Per metus bedarbių skaičius atitinkamai sumažėjo 929 tūkstančiais ir 316 tūkstančių.
Lietuvoje minimą mėnesį buvo 158 tūkstančiai bedarbių, na o per kovą jų sumažėjo dešimt tūkstančių. Prieš metus tą patį mėnesį jų mūsų šalyje buvo 182 tūkstančiai.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė remiantis naujausiais Eurostat duomenimis ir toliau išlieka Austrijoje (4.9 procentai), Vokietijoje (5.1 procentas) ir Liuksemburge - 6.1 procentas. Na o didžiausia ji ir toliau išlieka Graikijoje (26.7 procentai) bei Ispanijoje (25.3 procentai).
Per metus penkiolikoje Europos sąjungos šalių bedarbystė sumažėjo, trijose nepakito, na o dešimtyje padidėjo. Sparčiausiai bedarbystės rodiklis per minimą laikotarpį padidėjo Kipre - nuo 14.8 iki 17.4 procentų, Olandijoje - nuo 6.4 iki 7.2 procentų, Italijoje - nuo 12 iki 12.7 procentų, bei Kroatijoje, kur ji paaugo nuo 16.6 iki 17.3 procentų. Tuo tarpu labiausiai ji sumažėjo Vengrijoje, kur krito nuo 11.2 iki 7.9 procentų, Latvijoje - nuo 13.9 iki 11.6 procentų, Portugalijoje - nuo 17.4 iki 15.2 procentų, bei Airijoje, kur sumažėjo nuo 13.7 iki 11.8 procentų.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai euro zonoje kovą palyginus su vasariu jis nepakito bei sudarė 23.7 procentus, Europos sąjungoje - 22.8 procentus, o Lietuvoje per minimą laikotarpį bedarbystės lygis jaunimo tarpe sumažėjo nuo 21.1 iki 20.4 procentų. Prieš metus kovo mėnesį šis rodiklis euro zonoje sudarė 24 procentus, Europos sąjungoje - 23.5 procentus, na o mūsų šalyje jis siekė 22.4 procentus.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausias nedarbo lygis jaunimo tarpe kovą buvo Vokietijoje (7.8 procentai), Austrijoje (9.5 procentai) bei Olandijoje, kur jis siekė 11.3 procentus. Na o didžiausia bedarbystė asmenų iki dvidešimt penkių metų tarpe kovo mėnesį buvo Graikijoje, net 56.8 procentai, Ispanijoje (53.9 procentai) bei Kroatijoje (49 procentai).
Kovą bedarbystė euro zonoje siekė 11.8 procentus, t.y. buvo tokia pat kaip ir vasarį, tiesa, anksčiau buvo skelbiama, jog vasarį ji siekė 11.9 procentus. Bedarbystė euro zonoje išlieka stabili nuo pat praėjusių metų gruodžio mėnesio.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį bedarbystė irgi nepakito bei sudarė 10.5 procentus, tiesa, anksčiau buvo skelbiama, kad ji vasarį siekė 10.6 procentus. Na o mūsų šalyje bedarbystės rodiklis kovo mėnesį gan pastebimai sumažėjo, t.y. jis krito nuo 11.5 iki 10.8 procentų.
Prieš metus kovo mėnesį euro zonoje bedarbystė siekė 12 procentų, Europos sąjungoje - 10.9 procentus, na o Lietuvoje ji sudarė 12.4 procentus.
Kovo mėnesį darbo Europos sąjungoje neturėjo 25.699 mln. asmenų, iš kurių 18.913 milijonų be darbo buvo euro zonos šalyse. Bedarbių skaičius per kovą Europos sąjungoje smuktelėjo 66 tūkstančiais, na o euro zonoje - 22 tūkstančiais. Per metus bedarbių skaičius atitinkamai sumažėjo 929 tūkstančiais ir 316 tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė remiantis naujausiais Eurostat duomenimis ir toliau išlieka Austrijoje (4.9 procentai), Vokietijoje (5.1 procentas) ir Liuksemburge - 6.1 procentas. Na o didžiausia ji ir toliau išlieka Graikijoje (26.7 procentai) bei Ispanijoje (25.3 procentai).
Per metus penkiolikoje Europos sąjungos šalių bedarbystė sumažėjo, trijose nepakito, na o dešimtyje padidėjo. Sparčiausiai bedarbystės rodiklis per minimą laikotarpį padidėjo Kipre - nuo 14.8 iki 17.4 procentų, Olandijoje - nuo 6.4 iki 7.2 procentų, Italijoje - nuo 12 iki 12.7 procentų, bei Kroatijoje, kur ji paaugo nuo 16.6 iki 17.3 procentų. Tuo tarpu labiausiai ji sumažėjo Vengrijoje, kur krito nuo 11.2 iki 7.9 procentų, Latvijoje - nuo 13.9 iki 11.6 procentų, Portugalijoje - nuo 17.4 iki 15.2 procentų, bei Airijoje, kur sumažėjo nuo 13.7 iki 11.8 procentų.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai euro zonoje kovą palyginus su vasariu jis nepakito bei sudarė 23.7 procentus, Europos sąjungoje - 22.8 procentus, o Lietuvoje per minimą laikotarpį bedarbystės lygis jaunimo tarpe sumažėjo nuo 21.1 iki 20.4 procentų. Prieš metus kovo mėnesį šis rodiklis euro zonoje sudarė 24 procentus, Europos sąjungoje - 23.5 procentus, na o mūsų šalyje jis siekė 22.4 procentus.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausias nedarbo lygis jaunimo tarpe kovą buvo Vokietijoje (7.8 procentai), Austrijoje (9.5 procentai) bei Olandijoje, kur jis siekė 11.3 procentus. Na o didžiausia bedarbystė asmenų iki dvidešimt penkių metų tarpe kovo mėnesį buvo Graikijoje, net 56.8 procentai, Ispanijoje (53.9 procentai) bei Kroatijoje (49 procentai).