versija spausdinimui
(0)
Europos komisija šiandien paskelbė savo atnaujintas euro zonos ir Europos sąjungos bei tuo pačiu atskirų šalių makroekonomines prognozes. Mūsų šalies tiek šių, tiek kitų metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozės, palyginus su buvusiomis žiemą, buvo sumažintos.
Remiantis naujausiomis, t.y. pavasario Europos komisijos makroekonominėmis prognozėmis, per šiuos metus Lietuvos ekonomika ūgtels 3.3 procentais, nors anksčiau buvo prognozuojamas 3.5 procentų augimas, na o kitų metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozė buvo sumažinta nuo 3.9 iki 3.7 procentų. Per praėjusius metus mūsų šalies ekonomika paaugo 3.3 procentais.
Europos komisijos ekonomistai prognozuoja, kad per šiuos metus euro zonos ekonomika ūgtels 1.2 procentais, na o kitais metais - 1.7 procentais. Palyginus su žiemos prognozėmis, šių metų augimo prognozė nebuvo pakeista, na o kitų metų buvo kiek sumažinta, nes anksčiau skelbta, kad augimas turėtų siekti 1.8 procentus. Tuo tarpu Europos sąjungos šių metų ekonomikos augimo prognozė buvo padidinta nuo 1.5 iki 1.6 procentų, na o 2015 metų išliko nepakeista ir siekia du procentus.
Vokietijos ekonomikos, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, augimo prognozės nebuvo pakeistos ir siekia atitinkamai 1.8 ir 2 procentus, kai per praėjusius metus ji paaugo 0.4 procentais. Prancūzijos ekonomika šiais metais augs vienu procentu, na o kitų metų augimo prognozė buvo sumažinta nuo 1.7 iki 1.5 procentų.
Tuo tarpu kalbant apie infliacija, tai Europos komisijos atstovai prognozuoja, kad mūsų šalyje ji šiais metais sudarys vieną procentą, na o kitais metais sieks 1.8 procentus. Anksčiau buvo prognozuota, kad ji bus kiek didesnė ir sieks atitinkamai 1.1 ir 1.9 procentus. Euro zonoje infliacija šiais metais sudarys 0.8 procentus, na o 2015 metais sieks 1.2 procentus. Prieš tai buvo prognozuoja, kad ji sudarys atitinkamai 1 ir 1.3 procentus.
Europos sąjungoje šių metų infliacijos prognozė taip pat buvo sumažinta, t.y. nuo 1.2 iki vieno procento, na o kitų metų išliko nepakeista ir sudaro 1.5 procentus. Vokietijoje kainos šiais metais turėtų pakilti ne 1.4 procentais, kaip prognozuota anksčiau, o tik 1.1 procentu, o kitų metų infliacijos prognozė išliko nepakeista ir siekia 1.4 procentus. Prancūzijos infliacijos prognozės buvo sumažintos atitinkamai nuo 1.2 iki 1 procento ir nuo 1.2 iki 1.1 procento.
Kalbant apie bedarbystę, tai Europos komisijos ekonomistai prognozuoja, kad ji mažės tiek mūsų šalyje, tiek ir euro zonoje bei Europos sąjungoje. Lietuvoje šiais metais, palyginus su praėjusiais metais, bedarbystė turėtų sumažėti nuo 11.8 iki 10.6 procentų, na o dar kitais metais iki 9.7 procentų. Tiesa, žiemą buvo prognozuojama, kad ji kris kiek sparčiau, t.y. atitinkamai iki 10.4 iki 9.6 procentų. Tuo tarpu euro zonoje bedarbystė kris sparčiau nei anksčiau prognozuota, t.y. ji šiais metais mažės ne iki 12 procentų, o iki 11.8 procentų, na o kitais metais ji mažės ne iki 11.7 procentų, o iki 11.4 procentų.
Europos sąjungoje remiantis atnaujintomis prognozėmis šiais metais bedarbystė sumažės iki 10.5 procentų, na o kitais metais - iki 10.1 procento. Anksčiau skelbta, jog ji mažės lėčiau, t.y. atitinkamai iki 10.7 ir 10.4 procentų. Vokietijoje, kur bedarbystė ir taip yra viena iš mažiausių tarp Europos sąjungos šalių, ji šiais metais kris iki 5.1 procento, na o kitais metais irgi sudarys 5.1 procentą, kai anksčiau buvo prognozuoja, kad ji sieks atitinkamai 5.2 ir 5.1 procentą. Prancūzijoje bedarbystė šiais metais sudarys 10.4 procentus, na o kitais metais - 10.2 procentus, nors anksčiau skelbta, kad ji abiem atvejais sieks vienuolika procentų.
Remiantis naujausiomis, t.y. pavasario Europos komisijos makroekonominėmis prognozėmis, per šiuos metus Lietuvos ekonomika ūgtels 3.3 procentais, nors anksčiau buvo prognozuojamas 3.5 procentų augimas, na o kitų metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozė buvo sumažinta nuo 3.9 iki 3.7 procentų. Per praėjusius metus mūsų šalies ekonomika paaugo 3.3 procentais.
Europos komisijos ekonomistai prognozuoja, kad per šiuos metus euro zonos ekonomika ūgtels 1.2 procentais, na o kitais metais - 1.7 procentais. Palyginus su žiemos prognozėmis, šių metų augimo prognozė nebuvo pakeista, na o kitų metų buvo kiek sumažinta, nes anksčiau skelbta, kad augimas turėtų siekti 1.8 procentus. Tuo tarpu Europos sąjungos šių metų ekonomikos augimo prognozė buvo padidinta nuo 1.5 iki 1.6 procentų, na o 2015 metų išliko nepakeista ir siekia du procentus.
Vokietijos ekonomikos, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje, augimo prognozės nebuvo pakeistos ir siekia atitinkamai 1.8 ir 2 procentus, kai per praėjusius metus ji paaugo 0.4 procentais. Prancūzijos ekonomika šiais metais augs vienu procentu, na o kitų metų augimo prognozė buvo sumažinta nuo 1.7 iki 1.5 procentų.
Tuo tarpu kalbant apie infliacija, tai Europos komisijos atstovai prognozuoja, kad mūsų šalyje ji šiais metais sudarys vieną procentą, na o kitais metais sieks 1.8 procentus. Anksčiau buvo prognozuota, kad ji bus kiek didesnė ir sieks atitinkamai 1.1 ir 1.9 procentus. Euro zonoje infliacija šiais metais sudarys 0.8 procentus, na o 2015 metais sieks 1.2 procentus. Prieš tai buvo prognozuoja, kad ji sudarys atitinkamai 1 ir 1.3 procentus.
Europos sąjungoje šių metų infliacijos prognozė taip pat buvo sumažinta, t.y. nuo 1.2 iki vieno procento, na o kitų metų išliko nepakeista ir sudaro 1.5 procentus. Vokietijoje kainos šiais metais turėtų pakilti ne 1.4 procentais, kaip prognozuota anksčiau, o tik 1.1 procentu, o kitų metų infliacijos prognozė išliko nepakeista ir siekia 1.4 procentus. Prancūzijos infliacijos prognozės buvo sumažintos atitinkamai nuo 1.2 iki 1 procento ir nuo 1.2 iki 1.1 procento.
Kalbant apie bedarbystę, tai Europos komisijos ekonomistai prognozuoja, kad ji mažės tiek mūsų šalyje, tiek ir euro zonoje bei Europos sąjungoje. Lietuvoje šiais metais, palyginus su praėjusiais metais, bedarbystė turėtų sumažėti nuo 11.8 iki 10.6 procentų, na o dar kitais metais iki 9.7 procentų. Tiesa, žiemą buvo prognozuojama, kad ji kris kiek sparčiau, t.y. atitinkamai iki 10.4 iki 9.6 procentų. Tuo tarpu euro zonoje bedarbystė kris sparčiau nei anksčiau prognozuota, t.y. ji šiais metais mažės ne iki 12 procentų, o iki 11.8 procentų, na o kitais metais ji mažės ne iki 11.7 procentų, o iki 11.4 procentų.
Europos sąjungoje remiantis atnaujintomis prognozėmis šiais metais bedarbystė sumažės iki 10.5 procentų, na o kitais metais - iki 10.1 procento. Anksčiau skelbta, jog ji mažės lėčiau, t.y. atitinkamai iki 10.7 ir 10.4 procentų. Vokietijoje, kur bedarbystė ir taip yra viena iš mažiausių tarp Europos sąjungos šalių, ji šiais metais kris iki 5.1 procento, na o kitais metais irgi sudarys 5.1 procentą, kai anksčiau buvo prognozuoja, kad ji sieks atitinkamai 5.2 ir 5.1 procentą. Prancūzijoje bedarbystė šiais metais sudarys 10.4 procentus, na o kitais metais - 10.2 procentus, nors anksčiau skelbta, kad ji abiem atvejais sieks vienuolika procentų.