versija spausdinimui
(0)
Įsižiebę protestai ir politiniai nesutarimai su Kinija per kelis mėnesius lėmė daugiau nei 10% siekusią Vietnamo akcijų VN indekso korekciją. Šioje apžvalgoje nagrinėsime akcijų kritimo priežastis ir su tuo susijusias investicines galimybes.
Nualinta karinių konfliktų, Vietnamo Socialistinė Respublika tik 2000 m. pradėjo užmegzti diplomatinius santykius su kitomis pasaulio valstybėmis. Nuo to laiko šalis pasižymi vienu sparčiausiu ekonomikos augimu. Taip pat verta pabrėžti, jog dėl sėkmingų reformų šalis 2007 m. buvo priimta į Pasaulio prekybos organizaciją. Be to, Vietnamas yra ir Pietryčių Azijos tautų organizacijos (angl. ASEAN) narys. 2014 m. Vietnamas pasirašė bendradarbiavimo su ES sutartį ir šiuo metu siekiama pasirašyti laisvosios prekybos sutartį, kuri palengvintų prekybą ir sumažintų taikomus tarifus.
2013 m. šalies realaus BVP augimo tempas sumenko nuo 7% (2006 m.) iki 5,4% – kiek žemiau nustatyto 5,5% BVP augimo tikslo. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo balandžio mėn. paskelbtomis prognozėmis, Vietnamo ekonomikos augimas 2014 m. turėtų siekti 5,6%, 2015 m. BVP turėtų augti 5,7%, o 2019 m. – 6,0%. Didžiausią šalies ekonomikos dalį sudaro paslaugų sektorius (43%), statybų ir pramonės sektoriai (38%) ir žemės ūkis (18%). Žemės ūkio svarba palaipsniui mažėja, kadangi ši šalis vis daugiau siejama su pigia darbo jėga, kas pritraukia užsienio investicijas. Visa tai matoma Vietnamo prekybos duomenyse, kadangi šalies bendrovės daugiausiai eksportuoja telefonų bei elektronikos produktų, tekstilės ir siuvimo produktų bei avalynės. Remiantis 2013 m. duomenimis, pagrindinės šalies eksporto rinkos yra JAV, Kinija, D. Britanija bei Vokietija. Tuo tarpu daugiausiai importuojama mašinų, instrumentų ir elektronikos produktų. Daugiau nei pusę importo sudaro prekės ir paslaugos iš Kinijos. Taip pat glaudi prekyba vyksta ir su partneriais iš P. Korėjos ir Japonijos.
Po itin sparčios plėtros periodo Vietnamo ekonomika 2010 m. pabaigoje susidūrė su neigiamomis spartaus augimo pasekmėmis – ženklia infliacija, nekilnojamojo turto kainų augimu ir problemomis finansų sektoriuje. Vyriausybės skolos ir BVP santykis prieš penkerius metus siekęs apie 38%, jau 2013 m. išaugo iki 55%. Kad išaugusi infliacija būtų suvaldyta, šalies centrinis bankas pakėlė bazinę palūkanų normą, o šalies valdžios atstovai ėmėsi įgyvendinti finansų sektoriaus reformas. Tai taip pat lėmė ir NT kainų „burbulo“ sprogimą. Stabilizavęs situaciją šalies centrinis bankas ir vėl pradėjo skatinti ekonomikos augimą. Be to, ir toliau skelbiamos reformos, kurios dar labiau pritraukia užsienio investicijas. Pavyzdžiui, buvo leista užsienio investuotojams įsigyti daugiau nei 49% kai kurių bendrovių akcijų. Taip pat akcijų biržose buvo padidintos akcijų kainų svyravimo dienos ribos. Augantį susidomėjimą šiuo regionu atspindi šių metų pradžioje įvykusi privataus kapitalo bendrovės KKR Group (KKR) papildoma 200 mln. USD investicija į maisto produktų gamintoją Masan Group, kai 2011 m. KKR pirmą kartą investavo į Masan 159 mln. USD. Ši KKR investicija buvo viena didžiausių privataus kapitalo investicijų šalyje. Verta pabrėžti, jog Vietnamas traukia užsienio gamintojų dėmesį, kadangi darbuotojų algos šioje šalyje yra maždaug per pusę mažesnės nei Kinijoje.
Praėjusią savaitę buvo paskelbta, jog ASEAN infrastruktūros fondas suteiks iki šiol didžiausią paskolą Vietnamo infrastruktūros projektui. Skelbiama, jog fondas elektros perdavimo projektui skirs 100 mln. USD, Azijos vystymosi bankas suteiks 200 mln. USD, o šalies vyriausybė prisidės 80 mln. USD.
Kinijos veiksmai, siekiant išgauti naftą ginčijamuose vandenyse, lėmė didelę protestų bangą Vietname. Kinija atplukdė 1 mlrd. USD vertės naftos gavybos platformą šalia Paraselio salų, esančių 220 km nuo Vietnamo pakrantės. Dėl šių salų jau ne kartą buvo kilę rimti nesutarimai tarp Kinijos ir Vietnamo, tačiau 1974 m. Kinija jas perėmė iš Vietnamo. Šį mėnesį protestai pasiekė kritinę ribą, kai Kinijos piliečių atžvilgiu priešiškai nusiteikę protestuotojai įsiveržė į pramonės parkus ir padeginėjo gamyklas bei žalojo Kinijos gyventojus. Taip pat nukentėjo ir Taivano bei kitų valstybių piliečiai. Remiantis naujausiais duomenimis, dėl protestuotojų kaltės žuvo jau šeši žmonės. Šie incidentai lėmė masinį kinų bėgimą iš Vietnamo ir taip dar labiau padidino politinę įtampą su Kinija.
Vietnamo valdžia, siekdama sumažinti tikėtinas tokių įvykių pasekmes, pareiškė, jog nuo protestuotojų nukentėjusioms įmonėms nebus taikomi žemės mokesčiai. Nepaisant pastangų išspręsti konfliktą, Vietnamo ir Filipinų valdžios atstovai kartu pasmerkė Kinijos siekius išgauti naftą ginčijamuose vandenyse. Filipinai dar kovo mėn. kreipėsi į Jungtinių Tautų teismą dėl Kinijos pareikštų teisių į didžiąją Pietų Kinijos jūros teritorijos dalį. Tuo tarpu Kinijos prezidentas perspėjo Azijos valstybes, jog aljansų kūrimas prieš Kiniją kenkia regiono saugumui, tačiau pažadėjo kylančius nesutarimus dėl teritorijos spręsti taikiai.
Šiandien įvykdo dar vienas incidentas, kai po susidūrimo su Kinijos laivu nuskendo Vietnamo žvejybos laivas, kuris plaukė netoli ankščiau minėtos naftos platformos.
Sparčiai auganti ekonomika ir viliojančios perspektyvos lemia didėjantį investuotojų susidomėjimą šiuo regionu. Šiuo metu tiesiogiai pasiekti Vietnamo akcijų rinką investuotojui nėra paprasta, tačiau pasitelkus ETF tą galima padaryti paprasčiau.
Vietnamo rinką galima pasiekti dviem ETF – Market Vectors Vietnam ETF (VNM) ir db x-trackers FTSE Vietnam UCITS (XFVT). VNM kotiruojamas JAV NYSE biržoje ir yra likvidžiausias, o XFVT yra kotiruojamas keliose Europos biržose, tačiau didžiausios apyvartos yra pasiekiamos Vokietijos biržoje. Be to, verta pabrėžti, jog XFVT siekia atkartoti FTSE VIETNAM Index, pasitelkdamas išvestinius vertybinius popierius (swap). Minėtas indeksas mažiau priklauso nuo finansų sektoriaus bendrovių ir daugiau dėmesio skiria energetikos sektoriaus įmonėms. Tačiau VNM investicinį portfelį sudaro daugiau bendrovių, kas lemia didesnę investicijų diversifikaciją ir sumažina riziką. Tai gerai matoma didžiausiose fondų pozicijose: Market Vectors Vietnam ETF (VNM) dvi didžiausios pozicijos yra tokios pat, kaip ir db x-trackers FTSE Vietnam UCITS (XFVT) lyginamojo indekso, tačiau jos sudaro beveik 15% viso investicinio portfelio, kai XFVT minėtos dvi lyginamojo indekso pozicijos sudaro beveik 30% investicinio portfelio. Žemiau esančiame grafike ir lentelėje galima nuodugniau palyginti šiuos du ETF.
Šaltinis: reuters.com, LHV bankas.
Nepaisant tvyrančios įtampos dėl šalies konflikto su Kinija, sparčiai auganti Vietnamo ekonomika ir vykdomos reformos patraukia investuotojų dėmesį. Tuo tarpu dabartinė situacija gali sudominti ilgalaikius investuotojus, kadangi politinės problemos išgąsdina daugelį trumpalaikių investuotojų.
Parengta LHV banko, remiantis tradingeconomics.com, gso.gov.vn, sbv.gov.vn, imf.org, vaneck.com, etf.db.com skelbiamais duomenimis, ir užsienio žiniasklaida (finance.yahoo.com, bloomberg.com, reuters.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.
Nualinta karinių konfliktų, Vietnamo Socialistinė Respublika tik 2000 m. pradėjo užmegzti diplomatinius santykius su kitomis pasaulio valstybėmis. Nuo to laiko šalis pasižymi vienu sparčiausiu ekonomikos augimu. Taip pat verta pabrėžti, jog dėl sėkmingų reformų šalis 2007 m. buvo priimta į Pasaulio prekybos organizaciją. Be to, Vietnamas yra ir Pietryčių Azijos tautų organizacijos (angl. ASEAN) narys. 2014 m. Vietnamas pasirašė bendradarbiavimo su ES sutartį ir šiuo metu siekiama pasirašyti laisvosios prekybos sutartį, kuri palengvintų prekybą ir sumažintų taikomus tarifus.
2013 m. šalies realaus BVP augimo tempas sumenko nuo 7% (2006 m.) iki 5,4% – kiek žemiau nustatyto 5,5% BVP augimo tikslo. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo balandžio mėn. paskelbtomis prognozėmis, Vietnamo ekonomikos augimas 2014 m. turėtų siekti 5,6%, 2015 m. BVP turėtų augti 5,7%, o 2019 m. – 6,0%. Didžiausią šalies ekonomikos dalį sudaro paslaugų sektorius (43%), statybų ir pramonės sektoriai (38%) ir žemės ūkis (18%). Žemės ūkio svarba palaipsniui mažėja, kadangi ši šalis vis daugiau siejama su pigia darbo jėga, kas pritraukia užsienio investicijas. Visa tai matoma Vietnamo prekybos duomenyse, kadangi šalies bendrovės daugiausiai eksportuoja telefonų bei elektronikos produktų, tekstilės ir siuvimo produktų bei avalynės. Remiantis 2013 m. duomenimis, pagrindinės šalies eksporto rinkos yra JAV, Kinija, D. Britanija bei Vokietija. Tuo tarpu daugiausiai importuojama mašinų, instrumentų ir elektronikos produktų. Daugiau nei pusę importo sudaro prekės ir paslaugos iš Kinijos. Taip pat glaudi prekyba vyksta ir su partneriais iš P. Korėjos ir Japonijos.
Po itin sparčios plėtros periodo Vietnamo ekonomika 2010 m. pabaigoje susidūrė su neigiamomis spartaus augimo pasekmėmis – ženklia infliacija, nekilnojamojo turto kainų augimu ir problemomis finansų sektoriuje. Vyriausybės skolos ir BVP santykis prieš penkerius metus siekęs apie 38%, jau 2013 m. išaugo iki 55%. Kad išaugusi infliacija būtų suvaldyta, šalies centrinis bankas pakėlė bazinę palūkanų normą, o šalies valdžios atstovai ėmėsi įgyvendinti finansų sektoriaus reformas. Tai taip pat lėmė ir NT kainų „burbulo“ sprogimą. Stabilizavęs situaciją šalies centrinis bankas ir vėl pradėjo skatinti ekonomikos augimą. Be to, ir toliau skelbiamos reformos, kurios dar labiau pritraukia užsienio investicijas. Pavyzdžiui, buvo leista užsienio investuotojams įsigyti daugiau nei 49% kai kurių bendrovių akcijų. Taip pat akcijų biržose buvo padidintos akcijų kainų svyravimo dienos ribos. Augantį susidomėjimą šiuo regionu atspindi šių metų pradžioje įvykusi privataus kapitalo bendrovės KKR Group (KKR) papildoma 200 mln. USD investicija į maisto produktų gamintoją Masan Group, kai 2011 m. KKR pirmą kartą investavo į Masan 159 mln. USD. Ši KKR investicija buvo viena didžiausių privataus kapitalo investicijų šalyje. Verta pabrėžti, jog Vietnamas traukia užsienio gamintojų dėmesį, kadangi darbuotojų algos šioje šalyje yra maždaug per pusę mažesnės nei Kinijoje.
Praėjusią savaitę buvo paskelbta, jog ASEAN infrastruktūros fondas suteiks iki šiol didžiausią paskolą Vietnamo infrastruktūros projektui. Skelbiama, jog fondas elektros perdavimo projektui skirs 100 mln. USD, Azijos vystymosi bankas suteiks 200 mln. USD, o šalies vyriausybė prisidės 80 mln. USD.
Konfliktas su Kinija
Kinijos veiksmai, siekiant išgauti naftą ginčijamuose vandenyse, lėmė didelę protestų bangą Vietname. Kinija atplukdė 1 mlrd. USD vertės naftos gavybos platformą šalia Paraselio salų, esančių 220 km nuo Vietnamo pakrantės. Dėl šių salų jau ne kartą buvo kilę rimti nesutarimai tarp Kinijos ir Vietnamo, tačiau 1974 m. Kinija jas perėmė iš Vietnamo. Šį mėnesį protestai pasiekė kritinę ribą, kai Kinijos piliečių atžvilgiu priešiškai nusiteikę protestuotojai įsiveržė į pramonės parkus ir padeginėjo gamyklas bei žalojo Kinijos gyventojus. Taip pat nukentėjo ir Taivano bei kitų valstybių piliečiai. Remiantis naujausiais duomenimis, dėl protestuotojų kaltės žuvo jau šeši žmonės. Šie incidentai lėmė masinį kinų bėgimą iš Vietnamo ir taip dar labiau padidino politinę įtampą su Kinija.
Vietnamo valdžia, siekdama sumažinti tikėtinas tokių įvykių pasekmes, pareiškė, jog nuo protestuotojų nukentėjusioms įmonėms nebus taikomi žemės mokesčiai. Nepaisant pastangų išspręsti konfliktą, Vietnamo ir Filipinų valdžios atstovai kartu pasmerkė Kinijos siekius išgauti naftą ginčijamuose vandenyse. Filipinai dar kovo mėn. kreipėsi į Jungtinių Tautų teismą dėl Kinijos pareikštų teisių į didžiąją Pietų Kinijos jūros teritorijos dalį. Tuo tarpu Kinijos prezidentas perspėjo Azijos valstybes, jog aljansų kūrimas prieš Kiniją kenkia regiono saugumui, tačiau pažadėjo kylančius nesutarimus dėl teritorijos spręsti taikiai.
Šiandien įvykdo dar vienas incidentas, kai po susidūrimo su Kinijos laivu nuskendo Vietnamo žvejybos laivas, kuris plaukė netoli ankščiau minėtos naftos platformos.
Investicijos Vietname
Sparčiai auganti ekonomika ir viliojančios perspektyvos lemia didėjantį investuotojų susidomėjimą šiuo regionu. Šiuo metu tiesiogiai pasiekti Vietnamo akcijų rinką investuotojui nėra paprasta, tačiau pasitelkus ETF tą galima padaryti paprasčiau.
Vietnamo rinką galima pasiekti dviem ETF – Market Vectors Vietnam ETF (VNM) ir db x-trackers FTSE Vietnam UCITS (XFVT). VNM kotiruojamas JAV NYSE biržoje ir yra likvidžiausias, o XFVT yra kotiruojamas keliose Europos biržose, tačiau didžiausios apyvartos yra pasiekiamos Vokietijos biržoje. Be to, verta pabrėžti, jog XFVT siekia atkartoti FTSE VIETNAM Index, pasitelkdamas išvestinius vertybinius popierius (swap). Minėtas indeksas mažiau priklauso nuo finansų sektoriaus bendrovių ir daugiau dėmesio skiria energetikos sektoriaus įmonėms. Tačiau VNM investicinį portfelį sudaro daugiau bendrovių, kas lemia didesnę investicijų diversifikaciją ir sumažina riziką. Tai gerai matoma didžiausiose fondų pozicijose: Market Vectors Vietnam ETF (VNM) dvi didžiausios pozicijos yra tokios pat, kaip ir db x-trackers FTSE Vietnam UCITS (XFVT) lyginamojo indekso, tačiau jos sudaro beveik 15% viso investicinio portfelio, kai XFVT minėtos dvi lyginamojo indekso pozicijos sudaro beveik 30% investicinio portfelio. Žemiau esančiame grafike ir lentelėje galima nuodugniau palyginti šiuos du ETF.
Šaltinis: reuters.com, LHV bankas.
Nepaisant tvyrančios įtampos dėl šalies konflikto su Kinija, sparčiai auganti Vietnamo ekonomika ir vykdomos reformos patraukia investuotojų dėmesį. Tuo tarpu dabartinė situacija gali sudominti ilgalaikius investuotojus, kadangi politinės problemos išgąsdina daugelį trumpalaikių investuotojų.
Parengta LHV banko, remiantis tradingeconomics.com, gso.gov.vn, sbv.gov.vn, imf.org, vaneck.com, etf.db.com skelbiamais duomenimis, ir užsienio žiniasklaida (finance.yahoo.com, bloomberg.com, reuters.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.