versija spausdinimui
(1)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad balandį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje sumažėjo bedarbystė, tuo tarpu metinė infliacija, remiantis preliminariais duomenimis, gegužę euro zonoje ir vėl netikėtai smuktelėjo.
Gegužę palyginus su ankstesniu mėnesiu, metinė infliacija euro zonoje remiantis preliminariais duomenimis smuktelėjo nuo 0.7 iki 0.5 procentų, t.y. grįžo į kovo mėnesį buvusį lygį. Kai rinkoje laukta, jog ji išliks nepakitusi. Tuo tarpu metinė bazinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklių, maisto, gėrimų ir tabako kainų pokyčių įtaką, per minimą laikotarpį smuktelėjo nuo 1 iki 0.7 procentų, kai prognozuota, jog kris tik iki 0.9 procentų.
Prieš metus gegužę metinė infliacija euro zonoje siekė 1.4 procentus, na o bazinė sudarė 1.2 procentus. Per metus remiantis preliminariais duomenimis, paslaugos euro zonoje pabrango 1.1 procentu, kai balandį metinis paslaugų kainų prieaugis sudarė 1.6 procentus. Maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų prieaugis gegužę sudarė 0.1 procentą, kai mėnesį prieš tai siekė 0.7 procentus. Tuo tarpu energijos išteklių ir su energija nesusijusių pramonės prekių kainos per metus nepakito, kai balandį energijos metinis kainų pokytis buvo neigiamas ir siekė 1.2 procentus, na o su energija nesusijusių pramonės prekių metinis pokytis buvo teigiamas ir siekė 0.1 procentą.
Bedarbystė euro zonoje balandį palyginus su ankstesniu mėnesiu, smuktelėjo nuo 11.8 iki 11.7 procentų, kai laukta, jog ji išliks nepakitusi. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ji smuktelėjo nuo 10.5 iki 10.4 procentų, na o Lietuvoje krito nuo 11.9 iki 11.2 procentų. Prieš metus bedarbystė euro zonoje siekė 12 procentų, Europos sąjungoje sudarė 10.9 procentus, na o mūsų šalyje siekė 12.3 procentus.
Eurostat duomenimis, balandį darbo Europos sąjungoje neturėjo 25.471 milijonas asmenų, iš kurių 18.751 milijonas asmenų be darbo buvo euro zonos šalyse, tuo tarpu Lietuvoje minimą mėnesį darbo neturėjo 166 tūkstančiai žmonių. Balandį palyginus su kovu, Europos sąjungoje bedarbių skaičius sumažėjo 151 tūkstančiu, euro zonoje - 76 tūkstančiais, na o mūsų šalyje - vienuolika tūkstančių.
Tuo tarpu per metus bedarbių skaičius Europos sąjungoje krito 1.167 milijonais, iš kurių euro zonoje 487 tūkstančiais, na o Lietuvoje - keturiolika tūkstančių. Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė balandžio mėnesį buvo užfiksuota Austrijoje (4.9 procentai), Vokietijoje (5.2 procentai) bei Liuksemburge, kur ji siekė 6.1 procentą. Tuo tarpu didžiausia ji ir toliau išlieka Graikijoje, kur remiantis vasario duomenimis ji siekė 26.5 procentai, bei Ispanijoje, kur ji sudaro 25.1 procentą.
Per metus tarp Europos sąjungos šalių aštuoniolikoje bedarbystės rodiklis sumažėjo, dviejose nepakito, na o aštuoniose padidėjo. Sparčiausiai šis rodiklis krito Vengrijoje, kur bedarbystė smuktelėjo nuo 10.6 iki 7.8 procentų, Portugalijoje - nuo 17.3 iki 14.6 procentų, bei Airijoje, kur ji krito nuo 13.7 iki 11.9 procentų. Na o labiausiai ji per metus padidėjo Kipre, kur ji šoktelėjo nuo 15.6 iki 16.4 procentų, bei Olandijoje - nuo 6.5 iki 7.2 procentų.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai balandį palyginus su kovu, euro zonoje jis krito nuo 23.6 iki 23.5 procentų, Europos sąjungoje - nuo 22.6 iki 22.5 procentų, na o mūsų šalyje - nuo 21.2 iki 19.6 procentų. Prieš metus bedarbystės lygis jaunimo tarpe euro zonoje siekė 23.9 procentus, Europos sąjungoje - 23.6 procentus, na o Lietuvoje - 22.6 procentus.
Balandį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe ir toliau išliko Vokietijoje (7.9 procentai), Austrijoje (9.5 procentai) bei Olandijoje, kur ji sudarė vienuolika procentų. Na o didžiausia minimą mėnesį ji buvo Graikijoje, kur remiantis naujausiais vasario duomenimis siekė 56.9 procentus, Ispanijoje (53.5 procentai) bei Kroatijoje, kur ji sudarė 49 procentus.
Gegužę palyginus su ankstesniu mėnesiu, metinė infliacija euro zonoje remiantis preliminariais duomenimis smuktelėjo nuo 0.7 iki 0.5 procentų, t.y. grįžo į kovo mėnesį buvusį lygį. Kai rinkoje laukta, jog ji išliks nepakitusi. Tuo tarpu metinė bazinė infliacija, t.y. atmetus energijos išteklių, maisto, gėrimų ir tabako kainų pokyčių įtaką, per minimą laikotarpį smuktelėjo nuo 1 iki 0.7 procentų, kai prognozuota, jog kris tik iki 0.9 procentų.
Prieš metus gegužę metinė infliacija euro zonoje siekė 1.4 procentus, na o bazinė sudarė 1.2 procentus. Per metus remiantis preliminariais duomenimis, paslaugos euro zonoje pabrango 1.1 procentu, kai balandį metinis paslaugų kainų prieaugis sudarė 1.6 procentus. Maisto, alkoholio ir tabako metinis kainų prieaugis gegužę sudarė 0.1 procentą, kai mėnesį prieš tai siekė 0.7 procentus. Tuo tarpu energijos išteklių ir su energija nesusijusių pramonės prekių kainos per metus nepakito, kai balandį energijos metinis kainų pokytis buvo neigiamas ir siekė 1.2 procentus, na o su energija nesusijusių pramonės prekių metinis pokytis buvo teigiamas ir siekė 0.1 procentą.
Bedarbystė euro zonoje balandį palyginus su ankstesniu mėnesiu, smuktelėjo nuo 11.8 iki 11.7 procentų, kai laukta, jog ji išliks nepakitusi. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ji smuktelėjo nuo 10.5 iki 10.4 procentų, na o Lietuvoje krito nuo 11.9 iki 11.2 procentų. Prieš metus bedarbystė euro zonoje siekė 12 procentų, Europos sąjungoje sudarė 10.9 procentus, na o mūsų šalyje siekė 12.3 procentus.
Eurostat duomenimis, balandį darbo Europos sąjungoje neturėjo 25.471 milijonas asmenų, iš kurių 18.751 milijonas asmenų be darbo buvo euro zonos šalyse, tuo tarpu Lietuvoje minimą mėnesį darbo neturėjo 166 tūkstančiai žmonių. Balandį palyginus su kovu, Europos sąjungoje bedarbių skaičius sumažėjo 151 tūkstančiu, euro zonoje - 76 tūkstančiais, na o mūsų šalyje - vienuolika tūkstančių.
Per metus tarp Europos sąjungos šalių aštuoniolikoje bedarbystės rodiklis sumažėjo, dviejose nepakito, na o aštuoniose padidėjo. Sparčiausiai šis rodiklis krito Vengrijoje, kur bedarbystė smuktelėjo nuo 10.6 iki 7.8 procentų, Portugalijoje - nuo 17.3 iki 14.6 procentų, bei Airijoje, kur ji krito nuo 13.7 iki 11.9 procentų. Na o labiausiai ji per metus padidėjo Kipre, kur ji šoktelėjo nuo 15.6 iki 16.4 procentų, bei Olandijoje - nuo 6.5 iki 7.2 procentų.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai balandį palyginus su kovu, euro zonoje jis krito nuo 23.6 iki 23.5 procentų, Europos sąjungoje - nuo 22.6 iki 22.5 procentų, na o mūsų šalyje - nuo 21.2 iki 19.6 procentų. Prieš metus bedarbystės lygis jaunimo tarpe euro zonoje siekė 23.9 procentus, Europos sąjungoje - 23.6 procentus, na o Lietuvoje - 22.6 procentus.
Balandį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe ir toliau išliko Vokietijoje (7.9 procentai), Austrijoje (9.5 procentai) bei Olandijoje, kur ji sudarė vienuolika procentų. Na o didžiausia minimą mėnesį ji buvo Graikijoje, kur remiantis naujausiais vasario duomenimis siekė 56.9 procentus, Ispanijoje (53.5 procentai) bei Kroatijoje, kur ji sudarė 49 procentus.