versija spausdinimui
(1).jpg)
Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi pareiškė, jog labai tikėtina, kad palūkanų normos euro zonoje išliks žemame lygyje bent artimiausius du su puse metų. Nors euro zonos ekonomika jau pradėjo atsigauti, tačiau Europos Centrinio banko atstovams nerimą kelia išliekanti itin žema infliacija.
„Mes bankams iki 2016 metų pabaigos pratęsėm prieiga prie neriboto likvidumo. Tai rinkai yra labai svarbus signalas“ - atsakydamas į De Telegraaf žurnalisto klausimą kiek ilgai išliks žemos palūkanos, sakė Europos Centrinio banko vadovas.
„Mūsų programa remianti skolinimą įmonėms tęsis ketverius metus. Tai rodo, kad palūkanų normos išliks žemos ilgą laiką. Jos pradės didėti, kai atsigavimas bus tvarus ir ilgalaikis“ - paaiškino Mario Draghi.
Praėjus vieneriems metams po to, kai euro zona sugebėjo išbristi iš ilgiausios per savo istoriją recesijos, Europos Centrinis bankas sprendžia problemą susijusią su pernelyg maža infliacija bei taip pat bando atgaivinti paklausą.
Priminsime, kad šio mėnesio pradžioje Europos Centrinio banko atstovai ėmėsi papildomų priemonių, t.y. sumažino bazinę palūkanų normą ir atliko kitus veiksmus, kurie turėtų padėti užtikrinti kainų stabilumą bei tuo pačiu turėtų padėti išvengti defliacijos. Be to, neatmetama, kad euro zonos Centrinis bankas gali pradėti įgyvendinti panašią aktyvų supirkimo programą, kurią šiuo metu įgyvendina tiek Amerikos, tiek Anglijos bei Japonijos Centriniai bankai.
„Atsigavimas vis dar yra silpnas ir netolygiai pasiskirstęs visoje euro zonoje. Be to, reikia atsižvelgti į tai, jog pasaulio ekonomikoje gali įvykti įvairūs nenumatyti ir nemalonūs atsitikimai, kurie gali greitai pakeisti situaciją“ - reziumavo Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi.
„Mes bankams iki 2016 metų pabaigos pratęsėm prieiga prie neriboto likvidumo. Tai rinkai yra labai svarbus signalas“ - atsakydamas į De Telegraaf žurnalisto klausimą kiek ilgai išliks žemos palūkanos, sakė Europos Centrinio banko vadovas.
„Mūsų programa remianti skolinimą įmonėms tęsis ketverius metus. Tai rodo, kad palūkanų normos išliks žemos ilgą laiką. Jos pradės didėti, kai atsigavimas bus tvarus ir ilgalaikis“ - paaiškino Mario Draghi.
Praėjus vieneriems metams po to, kai euro zona sugebėjo išbristi iš ilgiausios per savo istoriją recesijos, Europos Centrinis bankas sprendžia problemą susijusią su pernelyg maža infliacija bei taip pat bando atgaivinti paklausą.
Priminsime, kad šio mėnesio pradžioje Europos Centrinio banko atstovai ėmėsi papildomų priemonių, t.y. sumažino bazinę palūkanų normą ir atliko kitus veiksmus, kurie turėtų padėti užtikrinti kainų stabilumą bei tuo pačiu turėtų padėti išvengti defliacijos. Be to, neatmetama, kad euro zonos Centrinis bankas gali pradėti įgyvendinti panašią aktyvų supirkimo programą, kurią šiuo metu įgyvendina tiek Amerikos, tiek Anglijos bei Japonijos Centriniai bankai.
„Atsigavimas vis dar yra silpnas ir netolygiai pasiskirstęs visoje euro zonoje. Be to, reikia atsižvelgti į tai, jog pasaulio ekonomikoje gali įvykti įvairūs nenumatyti ir nemalonūs atsitikimai, kurie gali greitai pakeisti situaciją“ - reziumavo Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi.
