Nuo prieš ketverius metus buvusio dugno Tarptautinio Atsiskaitymo banko apskaičiuotas Amerikos realusis efektyvusis valiutų keitimo kursas pašoko 30,3 procento. Šio rodiklio, kuris pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją, augimas pagrindinių Amerikos prekybos partnerių valiutų atžvilgiu - tai viena iš trijų per pastarąjį pusę šimtmečio buvusių dolerio sustiprėjimo bangų.
Po lapkritį buvusio dolerio sustiprėjimo šis rodiklis ko gero pakils į naują aukščiausią per pastaruosius tryliką metų lygį. Tačiau techninė analizė rodo, kad tolesnis augimo potencialas jau yra beveik išnaudotas.
Taip yra todėl, nes kursas pasiekė daugiau nei keturiasdešimt metų besitęsiančio nuosmukio kanalo viršutinę dalį. Dolerio indekso kursas neturėtų viršyti 122,2 punktų ribos, tad dabartinis prieaugio potencialas siekia tik apie du procentus. Todėl bazinis scenarijus artimiausiems ketvirčiams yra dolerio susilpnėjimas arba korekcija pagrindinių valiutų atžvilgiu.
Artimiausių kelių metų iki dešimtmečio perspektyvoje minėtas dolerio indeksas gali nusmukti iki žemutinės kanalo ribos, kuri šiuo metu siekia 92,3 punkto, o tai reikštų, jog doleris būtų istoriškai rekordiškai silpnas. Bet galbūt prieš tai bus pasiektas rekordiškai aukštas lygis arba bus pakartotinis viršutinės kanalo ribos testavimas.
Tuo tarpu remiantis alternatyviu scenarijumi, gali būti pabandyta ištrūkti iš kanalo, kaip tai yra buvę per 1982 - 1986 metų bei per 1990 - 1995 metų laikotarpius. Tačiau net ir tokiu atveju visuomet vėliau būdavo dolerio indekso sugrįžimas į kanalą, kuris atspindi ilgalaikę tendenciją.
Galbūt taip buvo todėl, nes skirtingai nuo kitų pagrindinių Centrinių bankų, Amerikos Federalinis Rezervų bankas ne tik turi užduoti išlaikyti kainų stabilumą, bet taip pat ir užtikrinti maksimalų užimtumą šalyje.