versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, jog remiantis pirminiais duomenimis, per praėjusį ketvirtį tiek ketvirčio, tiek metinis euro zonos ekonomikos prieaugis atitiko lūkesčius. Lietuvoje paspartėjo metinis augimas.
Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos bendrasis vidaus produktas kaip ir per trečią ketvirtį paaugo 0,3 procento. Tuo tarpu metinis ekonomikos prieaugis šioje zonoje per minimą laikotarpį kiek sulėtėjo nuo 1,6 iki 1,5 procento, tačiau kaip minėta atitiko lūkesčius.
Europos sąjungoje per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis siekė 0,3 procento, kai ketvirtį prieš tai sudarė 0,4 procento, o metinis augimas sulėtėjo nuo 1,9 iki 1,8 procento.
Lietuvos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis per minimą laikotarpį nepakito ir sudarė 0,5 procento, tuo tarpu metinis prieaugis paspartėjo nuo 1,8 iki 2,1 procento.
Kaip skelbia Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat, per visus 2015 metus euro zonos bendrasis vidaus produktas pasistiebė 1,5 procento, o Europos sąjungos - 1,8 procento.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0,3 procento, t.y. šiuo atveju prieaugis nepakito, na o metinis augimas sulėtėjo nuo 1,7 iki 1,3 procento. Ketvirčio prieaugis atitiko ekonomistų lūkesčius, tuo tarpu metinis augimas buvo kiek mažesnis, nes ekonomistai tikėjosi, jog jis sudarys vidutiniškai 1,4 procento.
Prancūzijos atveju viskas buvo atvirkščiai, t.y. ketvirčio ekonomikos prieaugis per praėjusį ketvirtį sulėtėjo nuo 0,3 iki 0,2 procento, o metinis paspartėjo nuo 1,1 iki 1,3 procento.
Ispanijos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis per praėjusį ketvirtį siekė 0,8 procento, kai ketvirtį prieš tai irgi buvo toks pats, na o metinis prieaugis paspartėjo nuo 3,4 iki 3,5 procento. Kaimyninėje Italijoje ketvirčio prieaugis sumažėjo perpus iki 0,1 procento, tačiau metinis paspartėjo nuo 0,8 iki vieno procento. Abiem atvejais prieaugiai buvo mažesnis nei laukta rinkoje, nes prognozuota, jog jie atitinkamai sudarys 0,3 ir 1,2 procento.
Kalbant bendrai apie visas Europos sąjungos šalis, kurių duomenys jau yra paskelbti, remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, per paskutinį praėjusį metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sparčiausiai ūgtelėjo Estijos bendrasis vidaus produktas, kurio prieaugis siekė 1,2 procento, o Lenkijos ir Rumunijos per minimą laikotarpį pasistiebė po 1,1 procento. Nuosmukis buvo užfiksuotas Graikijoje (0,6 procento) ir Suomijoje (0,1 procento).
Sparčiausias metinis prieaugis per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį buvo užfiksuotas Slovakijoje, kur siekė keturis procentus, bei Rumunijoje ir Lenkijoje, kur sudarė atitinkamai 3,8 ir 3,6 procento. Metinis bendrojo vidaus produkto nuosmukis buvo fiksuojamas Graikijoje, kur jis sudarė 1,9 procento bei Suomijoje (0,2 procento).
Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos bendrasis vidaus produktas kaip ir per trečią ketvirtį paaugo 0,3 procento. Tuo tarpu metinis ekonomikos prieaugis šioje zonoje per minimą laikotarpį kiek sulėtėjo nuo 1,6 iki 1,5 procento, tačiau kaip minėta atitiko lūkesčius.
Europos sąjungoje per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis siekė 0,3 procento, kai ketvirtį prieš tai sudarė 0,4 procento, o metinis augimas sulėtėjo nuo 1,9 iki 1,8 procento.
Lietuvos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis per minimą laikotarpį nepakito ir sudarė 0,5 procento, tuo tarpu metinis prieaugis paspartėjo nuo 1,8 iki 2,1 procento.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0,3 procento, t.y. šiuo atveju prieaugis nepakito, na o metinis augimas sulėtėjo nuo 1,7 iki 1,3 procento. Ketvirčio prieaugis atitiko ekonomistų lūkesčius, tuo tarpu metinis augimas buvo kiek mažesnis, nes ekonomistai tikėjosi, jog jis sudarys vidutiniškai 1,4 procento.
Prancūzijos atveju viskas buvo atvirkščiai, t.y. ketvirčio ekonomikos prieaugis per praėjusį ketvirtį sulėtėjo nuo 0,3 iki 0,2 procento, o metinis paspartėjo nuo 1,1 iki 1,3 procento.
Ispanijos bendrojo vidaus produkto ketvirčio prieaugis per praėjusį ketvirtį siekė 0,8 procento, kai ketvirtį prieš tai irgi buvo toks pats, na o metinis prieaugis paspartėjo nuo 3,4 iki 3,5 procento. Kaimyninėje Italijoje ketvirčio prieaugis sumažėjo perpus iki 0,1 procento, tačiau metinis paspartėjo nuo 0,8 iki vieno procento. Abiem atvejais prieaugiai buvo mažesnis nei laukta rinkoje, nes prognozuota, jog jie atitinkamai sudarys 0,3 ir 1,2 procento.
Sparčiausias metinis prieaugis per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį buvo užfiksuotas Slovakijoje, kur siekė keturis procentus, bei Rumunijoje ir Lenkijoje, kur sudarė atitinkamai 3,8 ir 3,6 procento. Metinis bendrojo vidaus produkto nuosmukis buvo fiksuojamas Graikijoje, kur jis sudarė 1,9 procento bei Suomijoje (0,2 procento).