versija spausdinimui
(0)
Nuo 2014 metų buvęs naftos kainų kritimas ko gero atnešė tik nedaug grynos naudos pasaulio ekonomikai, o gali būti ir taip, kad netgi susilpnino jos augimą, tikina Europos Centrinio banko atstovai.
Minimo banko specialistai atkreipia dėmesį, kad nors naftos kainų kritimą galima buvo paaiškinti šios žaliavos pertekliumi, tačiau pastaruoju metu taip pat pasireiškia ir mažesnė pasaulinė paklausa.
„Darant prielaidą, kad, pavyzdžiui, 60 procentų naftos kainų nuo 2014 metų vidurio kritimą lėmė pasiūla, o po to paklausa, modeliai rodo, kad bendras šių dviejų šokų poveikis pasaulio ekonomikos aktyvumui siekė nulį, arba netgi buvo šiek tiek neigiamas“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Viena vertus Brent rūšies žaliavinės naftos kainos nuo 2014 metų birželio iki 2016 metų sausio kritimas 76 procentais lėmė disponuojamų pajamų euro zonoje, kuri yra šios žaliavos importuotoja, padidėjimą. Kita vertus, labai pastebimai sumažėjo naftą eksportuojančių šalių pajamos, ypač kai kurių sparčiai augančių šalių. Teigiamas mažesnių naftos kainų poveikis šalių importuotojų ekonomikoms taip pat atrodo ribotas.
„Tai gali atspindėti mažesnio intensyvumo energijos naudojimą palyginus su ankstesniais naftos kainų kritimo epizodais praėjusio amžiaus aštuoniasdešimtaisiais ir devyniasdešimtaisiais. Be to, svarbų vaidmenį gali vaidinti lūkesčiai, išlaidos gali augti tik palaipsniui jei namų ūkiams prireiks šiek tiek laiko įsitikinti, kad šios žemesnio lygio naftos kainos išliks ilgiau“ - rašoma Europos Centrinio banko ataskaitoje.
Minimo banko specialistai atkreipia dėmesį, kad nors naftos kainų kritimą galima buvo paaiškinti šios žaliavos pertekliumi, tačiau pastaruoju metu taip pat pasireiškia ir mažesnė pasaulinė paklausa.
„Darant prielaidą, kad, pavyzdžiui, 60 procentų naftos kainų nuo 2014 metų vidurio kritimą lėmė pasiūla, o po to paklausa, modeliai rodo, kad bendras šių dviejų šokų poveikis pasaulio ekonomikos aktyvumui siekė nulį, arba netgi buvo šiek tiek neigiamas“ - rašoma Europos Centrinio banko pranešime.
Viena vertus Brent rūšies žaliavinės naftos kainos nuo 2014 metų birželio iki 2016 metų sausio kritimas 76 procentais lėmė disponuojamų pajamų euro zonoje, kuri yra šios žaliavos importuotoja, padidėjimą. Kita vertus, labai pastebimai sumažėjo naftą eksportuojančių šalių pajamos, ypač kai kurių sparčiai augančių šalių. Teigiamas mažesnių naftos kainų poveikis šalių importuotojų ekonomikoms taip pat atrodo ribotas.
„Tai gali atspindėti mažesnio intensyvumo energijos naudojimą palyginus su ankstesniais naftos kainų kritimo epizodais praėjusio amžiaus aštuoniasdešimtaisiais ir devyniasdešimtaisiais. Be to, svarbų vaidmenį gali vaidinti lūkesčiai, išlaidos gali augti tik palaipsniui jei namų ūkiams prireiks šiek tiek laiko įsitikinti, kad šios žemesnio lygio naftos kainos išliks ilgiau“ - rašoma Europos Centrinio banko ataskaitoje.